WEEK 32. NEVERENDING CHALLENGES, A SPECTACULAR FAREWELL TO FINLAND AND RARE OPPORTUNITIES IN LIFE

How many kilometers could you walk in a day? What about over two days? Now, imagine walking 30 kilometers every day for an entire week. Covering that distance is one thing, but the real challenge begins when you return, exhausted, and sitting down at the computer to share your thoughts (even though you’re eager to) feels tough. Then there’s the task of making dinner (first figuring out what to cook), packing your gear, and somehow managing to stay in a good mood. And the challenges don’t stop there!

Every day, our accommodation changes, and we never know what to expect. Will there be enough beds for everyone, or will we be rolling out a sleeping bag on a mattress? Maybe we’ll end up in a tiny room, a hostel, or perhaps a tent in a campsite? Often, we don’t even know where we’ll be staying until the morning, so while some of us are hiking, others are busy searching for a place to stay.

Another challenge is that we follow a vegetarian diet. I’ve been gradually cutting out meat since January because the overconsumption of meat contributes to unsustainable livestock farming, which harms not just the animals but entire ecosystems. Agriculture is one of the main polluters of the Baltic Sea, releasing large amounts of nitrogen and phosphorus into the water. However, changing habits doesn’t happen overnight, and it takes a lot of willpower. In the first week, I didn’t notice much difference, but by the second week, I felt almost constantly hungry. I’m curious to see how things will go from here.

The challenges go beyond just physical needs. By week 32, the previously slow pace of the expedition began to pick up momentum. I asked Giedrius how he feels now that the expedition, which began back in March, is approaching its end, with the finish line on the horizon. Like the rest of us, he can hardly believe it.

We joke that Finland says Goodbye to us with a bang. On the last day of hiking, we were hit with rain and wind, returning completely soaked, with swollen hands and feet. At first, I couldn’t even get my ring off, and Dovilė couldn’t bend her fingers. But a hot shower saved us, and with some help from the heater, our clothes eventually dried.

The next day, Dovilė and Giedrius headed to Helsinki, while Edita and I were stressing about how to drive our beautiful, swan-like van through such a big city. Before we could set off, we got a message from the Baltic Sea Action Group (BSAG), an organization dedicated to protecting the Baltic Sea. They invited us to meet with them, and the hikers’ route went right by their office. We felt like real stars as the entire office came out to greet us, though at the same time it felt strange since we weren’t yet used to the sudden shift from forests, villages, and wide open fields to the hustle and bustle of a big city.

Of course, we told them about the expedition, the kilometers we’d covered, the people we’d met, the events that had taken place and those still to come, as well as the newly established and registered Save The Baltic Sea Foundation, which will carry on the expedition’s mission. Since BSAG is a non-governmental organization that operates as a foundation, we had many questions for them, and they were eager to share information. We exchanged contacts and agreed to collaborate in the future.

After the meeting, I needed to clear my head, and Dovilė wanted to rest her legs, so we continued our journey to the accommodation with Giedrius. We immediately felt the city’s fast pace—the hustle and constant motion. There was so much of everything—cars, people, lights, sounds—but also parks and water everywhere. Helsinki is a city on the water, surrounded by the Baltic Sea and dotted with small islands. As the locals say, you might not own a car, but you definitely need a boat—even if it’s just a small one.

We stayed in a small hostel room with just two bunk beds and a table by the window—that was it. We were staying there for a few days, as we waited for the seminar, organized by HELCOM and the Lithuanian Embassy in Finland, focused on “Sustainable Agriculture Practices for a Healthy Baltic Sea.” Representatives from both governmental and non-governmental organizations have gathered there. HELCOM, or the Helsinki Commission, is an intergovernmental organization that unites Baltic Sea countries in efforts to conserve the sea. Lithuania took over the chairmanship of HELCOM in July for a two-year term, and the event was sparked by the expedition’s arrival in Helsinki.

There was a lot of excitement, but the time and space at the hostel to prepare our presentation were quite limited. Three of us presented the expedition: me, Dovilė, and Giedrius, while Edita provided moral support, took photos and videos. As I started speaking my mouth got dry, and I forgot to switch the slides at one point, but I felt very motivated and empowered. It seemed to me like a once-in-a-lifetime opportunity to be there. I really enjoyed talking and networking with people from different organizations working to protect the Baltic Sea.

The next day, we were able to take a breath, thanks to an invitation from Dalia, a Lithuanian living in Finland, for a boat trip. She and her husband are active in several diving clubs and participate in both amateur and professional diving projects. Other members of the diving club were also on board, giving us a chance to learn more about life in Finland. Dalia’s husband, who has a wealth of historical knowledge, shared stories about the founding of Helsinki. The boat even had a grill, where we cooked Finnish cheese with jam, and a sauna, after which we took a dip in the sea. Well, some of us took a dip, while others hesitated—history remains silent on that. Refreshed from the sauna and swim, we returned to the hostel in high spirits, still savoring the events of the day before. A big thanks to Dalia, her husband Rupert, the captain, and the whole crew!

We got up early and took the ferry to Tallinn. The ship was almost the size of the Titanic, with a wide variety of people, cafés, restaurants, a sports club, and even a hotel–a whole city on the water. We had a couple of hours onboard to get some work done on our computers, and as soon as we docked, we headed straight to the Lithuanian Embassy in Tallinn to fulfill our civic duty by voting. At the embassy, we met a group of Lithuanians living in Estonia who had come from Tartu to cast their ballots. We chatted with them and shared stories about the expedition.

The rest of the time was spent preparing for upcoming events. On October 15, we participated in an event organized by the Tartu Environmental Education Centre Foundation at the Maritime History Museum. We had our own presentation booth, alongside other participants from Tallinn University and various environmental organizations. We spent the entire day talking about the expedition and inviting visitors to use the neurographic method to draw a wish for the sea. We also took the opportunity to explore the museum and connect with other participants.

Scientists from Tallinn University invited visitors to learn about an invasive crab species. We also got a task to observe and record their locations of crabs while hiking, and if we managed to catch any, we could even eat them.

We returned to the hotel quite late, and the next morning, we had an interview with the editor-in-chief of Finlands Natur, a Finnish magazine published in Swedish. Later in the evening, we attended a cozy event at the embassy, where we had a cozy chat with the local Lithuanian community and the embassy staff.

It’s been an exciting week, but we already miss hiking, our daily routine, and Edita’s cooking. Next week, we’ll kick off with hiking in Estonia, so stay tuned for new adventures!

You are welcome to join the expedition “Save The Baltic Sea“ and hike together or become a volunteer. Write us an email: info@savebaltic.eu

Become a Baltic Sea hero and hike with us virtually by getting a Baltic Sea hero ticket: https://www.facebook.com/share/yCZDVHboSCdJX6fQ/ 
Find in the link below on how to support the expedition: https://savebaltic.eu/support/

Follow us on social media and get informed on how we are doing! You can also explore more about the Baltic Sea there: 
Instagram: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Website: https://savebaltic.eu

_________________________________________________________________________________________

32 SAVAITĖ. IŠŠŪKIAI PO IŠŠŪKIŲ, ĮSPŪDINGAS ATSISVEIKINIMAS SU SUOMIJA IR RETAI GYVENIME PASITAIKANČIOS GALIMYBĖS

Kiek kilometrų nueitumėte per dieną? O per dvi? O jeigu tektų žygiuoti visą savaitę po vidutiniškai 30 km per dieną? Įveikti kilometrus tai viena, bet grįžus kad ir po 30 km, jaučiant nuovargį, dar prisėsti prie kompiuterio (nes juk taip norisi pasidalinti įspūdžiais su jumis!), pasigaminti vakarienę (pirmiausia dar sugalvoti, ką pasigaminti!), susinešti daiktus ir būti pakenčiamos nuotaikos – tikras iššūkis. Taigi, manieji iššūkiai tęsiasi.

Kiekvieną dieną keičiasi nakvynės vieta, nežinai, kaip ji atrodys, ar užteks visiems lovų ar slidinėsi ant čiužinio su miegmaišiu. Gal miegosi dideliame name atskirame kambaryje, o gal mažame kambarėlyje, kur telpa vos 4 čiužiniai, gal hostelyje, o gal stovyklavietėje palapinėse? Dažnai ir ryte dar nežinome, kur bus tiksli nakvynės vieta, tad vieni žygiuojame, kiti ieškome.

Kitas iššūkis – mes maitinamės vegetariškai. Aš jau nuo sausio mėnesio pamažu bandau atsisakyti mėsos, nes jos gausus vartojimas ypač skatina netvarius gyvulininkystės ūkius, kuriuose kenčia ne tik gyvūnai, bet ir visa ekosistema. O žemės ūkis vienas pagrindinių Baltijos jūros teršėjų, dėl kurio į vandenis patenka didžiuliai kiekiai azoto ir fosforo. Bet įpročių keitimas nevyksta greita, bet to, tam reikia didelio noro ir pastangų. Pirmąją savaitę dar nepastebėjau didelio skirtumo, o antrąją gyvenu su beveik nuolatiniu alkio jausmu, bet man įdomu, kaip bus toliau.

Iššūkiai ties fiziniais poreikiais nesibaigia. Ir taip, nelėtas ekspedicijos tempas 32-ąją savaitę kaip reikiant įgavo pagreitį. Klausiu Giedriaus, kaip jis jaučiasi, kad ekspedicija, prasidėjusi dar kovo mėnesį, artėja į pabaigą ir horizonte jau matyti finišo tiesioji. Jam, žinoma, kaip ir mums visiems, sunku tuo patikėti. 

Pajuokaujame, kad Suomija mus išlydi su trenksmais, turėdami omeny paskutinę žygio dieną su lietum ir vėju, kai grįžom kiaurai šlapi, išbrinkusiom rankom ir kojom. Iš pradžių aš negalėjau nusiimti žiedo nuo piršto, o Dovilė – sulenkti pirštų. Bet karštas dušas išgelbėjo, o ir rūbai kažkaip išdžiuvo su šildytuvo pagalba.

Kitą dieną Dovilė su Giedriumi jau išžygiuoja Helsinkio link, o mes su Edita stresuojame, kaip reikės vairuoti mūsų gražiąją gulbę (autobusiuką) tokiame dideliame mieste. Dar nespėjus išsiruošti, gauname žinutę iš organizacijos Baltic Sea Action Group (BSAG), kurie dirba Baltijos jūros išsaugojimo srityje. Jie pakvietė mus susitikti, o ir žygeivių maršrutas vingiavo būtent pro ten. Jautėmės kaip tikros žvaigždės, nes visas ofisas sugužėjo mūsų pasitikti, bet buvo neįprasta, nes dar nesuspėjome priprasti prie pasikeitusios aplinkos iš miškų, kaimelių ir plačių laukų staiga patekus į didmiestį.

Žinoma, papasakojome apie ekspediciją, nužygiuotus kilometrus, sutiktus žmones, įvykusius ir būsimus renginius bei neseniai įsteigtą ir užregistruotą Baltijos jūros išsaugojimo fondą – ekspedicijos misijos tęsinį. Kadangi BSAG yra nevyriausybinė organizacija ir dirba fondo principu, tai mes turėjome jiems nemažai klausimų, o jie labai noriai dalinosi informacija, tad apsikeitėme ir kontaktais bei nutarėme ateityje bendradarbiauti.

Po susitikimo man norėjosi pravėdinti galvą, o Dovilei – pailsinti kojas. Taigi, toliau kelionę iki nakvynės vietos tęsėme dviese su Giedriumi. Iškart pajutome miesto greitį, skubėjimą, judesį. Visko daug – mašinų, žmonių, šviesų, garsų, bet yra ir parkų bei daug vandens, nes Helsinkis – miestas ant vandens, t.y. ant Baltijos jūros, su daugybe salelių, ir, kaip vietiniai sako: gali neturėti automobilio, bet laivą – būtinai. Laivas gali būti ir mažytis kateriukas.

Apsigyvenome hostelyje, mažame kambarėlyje, kuriame tik dvi dviaukštės lovos ir staliukas prie lango. Tik tiek vietos jame. Čia būsime kelias dienas, nes laukia HELCOM ir Lietuvos ambasados Suomijoje organizuojamas renginys „Sustainable agriculture practices for a healthy Baltic Sea”. Jame susirinko vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Helcom, arba kitaip, Helsinkio komisija – tai tarpvyriausybinė organizacija, vienijanti Baltijos jūros šalis Baltijos jūros išsaugojimui. Šiemet liepos mėn. pirmininkavimą dviejų metų laikotarpiui perėmė Lietuva, o renginio paskata tapo ekspedicijos atvykimas į Helsinkį. Buvo daug jaudulio, o ir laikas bei galimybės hostelyje pasiruošti prezentacijai anglų kalba ganėtinai ribotos. Ekspediciją pristatėme trise: aš, Dovilė ir Giedrius. O Edita mus palaikė morališkai, fotografavo ir filmavo. Man ir burna išdžiūvo, ir skaidres pamiršau perjungti, bet jaučiausi pakylėtai, nes juk proga sudalyvauti tokiame renginyje pasitaiko nedažnai. Be to, gi taip įdomu pabendrauti ir užmegzti kontaktus su žmonėmis iš įvairių organizacijų.

Užtat kitą dieną galėjome atsikvėpti, nes gavome pakvietimą paplaukioti laivu iš lietuvės Dalios, gyvenančios Suomijoje. Ji su vyru priklauso net keliems narų klubams ir užsiima mėgėjišku bei profesionaliu nardymu, dalyvauja įvairiuose projektuose. Laive kartu plaukė ir kiti narų klubo nariai, o mes turėjome galimybę sužinoti daugiau apie gyvenimo Suomijoje ypatumus. Dalios vyras, turintis daug istorijos žinių, papasakojo Helsinkio įsikūrimo istoriją. Laive buvo ir grilis, kuriame kepėme suomišką sūrį, ir net pirtis, po kurios išsimaudėme jūroje. Na, kas išsimaudė, o kas tik akimirkai niurktelėjo – istorija nutyli. Privaišinti, išsikaitinę saunoje ir išsimaudę, laimingi grįžome į hostelį, negalėdami atsidžiaugti praėjusia diena. Ačiū Daliai, jos vyrui ir kapitonei su komanda!

Iš ryto kėlėmės anksti ir išskubėjome į keltą, plaukiantį į Taliną. Laivas kone Titaniko dydžio, o jame – didžiulė žmonių įvairovė, kavinės, restoranai, sporto klubas, viešbutis. Visas miestas ant vandens. Laive turėjome pora valandų padirbėti prie kompiuterių. O iš kelto skubėjome tiesiai į Lietuvos ambasadą Taline atlikti pilietinės pareigos – balsuoti. Ambasadoje sutikome Estijoje gyvenančių lietuvių grupę, atvykusią balsuoti iš Tartu. Su jais pabendravome, papasakojome apie ekspediciją. Likusi laiką praleidome besiruošdami renginiams. Spalio 15 d. dalyvavome Tartu Aplinkos švietimo centro fondo organizuojamame renginyje Jūrų istorijos muziejuje. Jame kartu su kitais dalyviais iš Talino universiteto ir įvairių aplinkosauginių organizacijų turėjome savo prisistatymo stendą. Visą dieną praleidome ten, pasakodami apie ekspediciją bei kviesdami lankytojus nupiešti palinkėjimą jūrai neurografikos metodu. Taip pat aplankėme ir patį muziejų bei bendravome su kitais renginio dalyviais. Mokslininkai iš Talino universiteto lankytojus kvietė susipažinti su invazine krabų rūšimi. O mes gavome užduotį –- žygiuodami stebėti ir fiksuoti jų buvimo vietoves, o jeigu pagausime, tai drąsiai galime ir suvalgyti.

Į viešbutį grįžome ganėtinai vėlai, o kitą dieną iš ryto laukė interviu su suomių žurnalo „Finlands Natur“, leidžiamo švedų kalba vyriausiuoju redaktoriumi, o vakare – renginys ambasadoje, šįsyk jaukus vakaras su vietos lietuvių bendruomene ir ambasados darbuotojais.

Savaitė buvo išties įspūdinga, bet jau pasiilgome žygių ir įprastinės rutinos ir Editos gaminto maisto. Kitą savaitė prasidės jau žygiais Estijoje, tad laukite naujų įspūdžių.

Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą arba prisidėti prie ekspedicijos savanoriška veikla. Norėdami prisijungti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Būkite Baltijos jūros herojais ir žygiuokite su mumis virtualiai įsigydami Baltijos jūros herojaus bilietą: https://www.facebook.com/share/yCZDVHboSCdJX6fQ/

Prisidėti finansiškai galite tiesiogiai čia: https://savebaltic.eu/support/

Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Linkedin: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu\
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/