WEEK 29. HOMESICKNESS AND NEVER ENDING HOSPITALITY OF THE FINNISH PEOPLE

At some point during the expedition, time seemed to double its pace. When we get two days off, it feels like just one, and before we know it, we’re back to sharing our weekly blog. Yesterday, we celebrated the 200th day of our journey. Since we mark an anniversary every five days, the number itself isn’t too significant for us. What is special is that only 65 days remain until the expedition’s end. When you look forward, the days just seem to melt away.

Each of us misses Lithuania in our own way. Now that Eloise had to go back home and our group has become fully Lithuanian again, I find myself longing for Vilnius; Giedrius misses the Kinas Panemunė in Kaunas and the activities there; Edita misses the residents at the Lauksargiai care home and being surrounded by people. We all stepped away from our usual environments for the Baltic Sea. But I know that, once we return, we’ll miss Finland or Sweden just as much. For instance, I’m still fascinated, perhaps for the hundredth time, by the shelters we find in the forests, by lakes, or on the beaches here. Each one is unique. Sometimes it’s an octagonal hut with a fireplace in the center, other times it’s just a simple shelter. You never know what you’ll find or how many amenities will be waiting, so it’s always exciting to explore.

One day, we visited two shelters during our route. To reach the first, we trekked through a rocky, clear-cut forest. At the end of the trail, we spotted a tiny hunters’ hut. Its door was unlocked, and inside, there was a rustic desk and a worn office chair draped in animal fur, including orange fur on the armrests. The chair faced a narrow window. The setup was clearly designed for a hunter to watch the field and aim through the small opening. The thought of someone sitting there, waiting for some wild, furry creature suddenly dart across the field at any moment, sent a shiver down my spine. Not far from there, we found the shelter we were actually searching for: luxurious, well-maintained, with a spacious terrace and a cast-iron fireplace. After a brief rest, we moved on to another shelter just a kilometer and a half away. As we approached, a massive, moss-covered rock wall emerged to our left. This shelter, less luxurious than the first, intrigued us less, but the towering green wall made for the perfect photo background.

Camping in tents or open shelters has become less appealing as the cold autumn weather settles in. One night, we camped by a lake, but the thought of enduring 5-degree temperatures made me rethink our plans: “Surely, someone around here has a roof and room for three hikers.” At Lake Pinkjärvi, I spotted a name on Google Maps – “EURHOiA.” Their website, though entirely in Finnish, revealed them to be nature lovers and landscape specialists who organize events, workshops, and gatherings. I quickly sent an email introducing our expedition, and to our delight, we were warmly invited to stay! They offered us a night in their meeting room, a chance to warm up in their sauna, a boat ride on the lake, dinner, and even breakfast! I could hardly wait to meet them.

When we arrived, Marita and Jari welcomed us warmly and gave us a tour of the renovated old barn. The ground floor boasted high ceilings with a lounge and a bathroom equipped with a bio-toilet. Upstairs, there was an event space with tables, chairs, a big-screen TV, and floor-to-ceiling windows that led out to a terrace with the stairs to the courtyard. The courtyard itself was complete with a sauna, an outdoor shower, and a terrace with steps leading down to the lake, swings, and a boat. We could sense how much effort and passion had gone into every detail. Dinner was served outside, and Marita told us about their future plans: more cabins for cyclists and hikers and another sauna in the works. After dinner, Marita gave us a tour of her garden, and we ended the evening warming up in the sauna before heading to bed. Morning came too soon, along with breakfast. We could have lingered longer, savoring the warmth of this home where we seemed to have discovered the secret to happiness which lies in sharing our authentic selves with others.

Hiker Dovilė

You are welcome to join the expedition “Save The Baltic Sea“ and hike together. Write us an email: info@savebaltic.eu
You are also invited to become a supporter or volunteer.
Find in the link below on how to support the expedition: https://savebaltic.eu/support/
If you want to become a volunteer, write us an email: info@savebaltic.eu

Follow us on social media and get informed how we are doing! You can also find out more interesting and important things about the Baltic sea there:
Instagram: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Website: https://savebaltic.eu

_________________________________________________________________________________________

29 SAVAITĖ. NAMŲ ILGESYS IR VIS DŽIUGINANTI ŠIAURIEČIŲ ŠILUMA BEI SVETINGUMAS

Kažkuriuo ekspedicijos momentu laikas staiga pradėjo tekėti dvigubai greičiau – kai turime dvi laisvas dienas jos prabėga taip greitai kaip viena ir tik žiū – vėl dalinamės savaitės įspūdžiais. Vakar paminėjome 200 ekspedicijos dieną. Jubiliejus minime kas penkias dienas, tad ir šis skaičius mums nelabai kuo ypatingas – na, tiktai tuo, kad iki ekspedicijos pabaigos liko vos 65 dienos. Kai žiuri į priekį, dienos tirpte tirpsta.

Kiekvienas savaip ilgimės Lietuvos (šiuo metu mūsų, žygeivių, komanda, praėjusią savaitę atsisveikinusi su Eloise, vėl tapo lietuviška): aš pasiilgau Vilniaus; Giedrius – Kinas Panemunė kūrybos namų Kaune ir įvairiausių juose vykstančių veiklų, Edita – Lauksargių globos namų gyventojų ir buvimo žmonių apsupty. Mes visi išdrįsome išeiti iš savo aplinkos ir rutinos dėl Baltijos jūros. Tačiau žinau, kad lygiai taip pat grįžę pasiilgsime ir Suomijos ar Švedijos. Pavyzdžiui, pasikartosiu jau gal šimtąjį kartą, bet mane vis dar žavi čia miškuose, prie ežerų ar paplūdimiuose randami keliautojų nameliai ar „šelteriai“. Kiekvienas jų skirtingas – kartais tai aštuonsienis namelis su ugniakuru namelio viduryje. Kartais – tik pavėsinė. Niekada nežinai, ką atėjęs rasi ir kiek patogumų bus įrengta stovyklavietėje. Todėl visada labai smalsu aplankyti ir patikrinti. Vieną dieną žygiuodami dienos maršrutu jų aplankėme net du. Ieškodami pirmojo kabarojamės per uolėtą iškirstą miško plotą, kurio gale pastebėti taką padėjo mažytė trobelė – medžiotojų slėptuvė. Durys nerakintos, o viduje – stalas ir minkšta biuro kėdė, nuklota žvėrių kailiais. Ranktūriai taip pat buvo įvilkti oranžiniais kailiukais. Taip minkštai įsitaisius labai patogu stebeilyti pro siaurą langelį iškišus vamzdį – mažu išbėgs į laukymę koks nelaimingasis kailiniuotasis. Net šiurpas nukrėtė pamačius tokią irštvą. Visai netoli nuo jos – ir mūsų ieškomas šelteris. Prabangus, tvarkingas, su erdvia terasa po stogeliu ir ketaus ugniakuru viduje. Pailsėję einame apžiūrėti ir kito, esančio vos už pusantro kilometro. Staiga kairėje išdygsta didžiulė ilga samanomis apžėlusi uolos siena. O štai ir ieškotas šelteris. Jis netoks prabangus kaip pirmasis, nebe taip mus ir domina – svarbiau pasidaryti nuotraukų žalios gauruotos uolos fone.

Stovyklauti palapinėse ar apsistoti atviruose šelteriuose nebegundo šalti rudens orai. Vieną dieną turėjome numatytą nakvynę stovyklavietėje prie ežero. Tačiau pagalvojus apie vos 5 laipsnių temperatūrą naktį, smegenys ėmė greičiau suktis: „o gal pavyktų rasti ką nors kito? Kas nors juk turėtų gyventi aplink šį ežerą ir turėti vietos po stogu trims žygeiviams“. Prie Pinkjärvi ežero Google maps‘uose įskaitau pavadinimą „EURHOiA“. Jų interneto puslapyje, žinoma, viskas suomiškai. Jį išsivertus, paaiškėja, kad tai gamtos mylėtojai, landšafto specialistai, organizuojantys įvairius renginius, dirbtuves ir susitikimus. Nusiunčiu jiems laišką, pristatau mūsų ekspediciją, ir štai – mes mielai laukiami! Laukiami nakvoti jų susitikimų salėje, šildytis pirtyje, pasiplaukioti ežere valtele, o taip pat – laukiami vakarienės ir netgi pusryčių! Skaitau ir jau negaliu sulaukti susitikimo. Dar visai be reikalo paminėjau, kad maitinamės vegetariškai – mums pasiekus dienos tikslą suprantame, kad tai ir taip savaime aišku. Marita ir Jari mus šiltai sutinka ir aprodo rekonstruotą seną daržinę, kurios pirmame aukšte aukštomis lubomis įrengta poilsio erdvė ir vonios kambarys su biotualetu. Viršuje – renginių ir susitikimų erdvė su stalais ir kėdėm, televizoriumi dideliu ekranu, langais iki grindų, leidžiančiais išeiti į lauką laiptais žemyn į terasą ir kiemą. Kieme pirtelė, lauko dušas, čia pat platus lieptas-terasa ir laiptai į ežerą, supynės, valtis. Tiesiog nujaučiame, kiek daug čia vyksta veiklų, dirbtuvių, kiek daug darbo įdėta į kiekvieną erdvę ir kiek jo dar reikės – viskas dar procese. Prie vakarienės stalo lauke Marita papasakoja apie ateities planus, kaip bus statomi nauji nameliai, kuriuose galės apsistoti dviratininkai ir žygeiviai, stovės dar viena pirtis. Po vakarienės Marita aprodo savo puoselėjamą sodą, o prieš miegą pasišildome pirtyje. Tuoj pat ateina ir rytas bei pusryčių metas. Galėtų tas laikas kiek stabtelėti ir kiek ilgiau leisti pabūti tokiuose šiltuose namuose, atradusiuose laimingo gyvenimo receptą – savo tikrumu dalintis su kitais.

Žygeivė Dovilė

Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Norėdami prisijungti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Taip pat kviečiame prisidėti prie ekspedicijos finansiškai ar savanoriška veikla, padedant pasiekti kuo daugiau žmonių. Kaip tai padaryti, rasite čia: https://savebaltic.eu/support/
Dėl savanorystės rašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Linkedin: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/