WEEK 24. A SUMMER DAY AT SANTA’S OFFICE, TWO NICE MEETINGS AND ONE SAD GOODBYE

Just last week, we were walking the roads of Sweden, and today we’re surrounded by a new language. In Finland, we’ll be hiking along the shores of the Baltic Sea for about two months, until mid-October. After that, there will be only  the Baltic countries to be crossed: Estonia, Latvia, and Lithuania.

After hopping across the cobbled strip of paving stones separating Sweden and Finland in Haparanda-Tornio, and going back and forth in time (there’s a one-hour time difference between the two countries), we hit the road. Finland welcomed us with a long asphalted pedestrian and cycle path running for kilometers along the motorway. Surprisingly, we didn’t see a single bench or resting spot, which was tough on our tired feet. Our first impressions of Finland included sore feet from the asphalt and the view of the river from under the bridge—the only place we could find to sit down.

The next day, we a planned visit with Santa Claus. We wanted to introduce our expedition to him and ask what he thinks about environmental issues and the meaning of material things today. Are the things we wish for really are what we need? What do asking for gifts teach our children? How does Santa handle all those children’s wishes? We also made a wish of our own: a clean Baltic Sea for future generations and happy people living around it. It felt a bit strange to visit Santa Claus in the summer, but the elf who accompanied us assured us that people come here year-round. When we entered Santa’s office, we were greeted by another of Santa’s helpers, who said hello in Lithuanian! Yes, Santa has elves from Lithuania too, who assist him with translations. Santa spoke to us in Finnish and English. He told us that  he still remembers President Dalia Grybauskaitė, who visited him a few years ago with a group of children from large Lithuanian families. We even saw a photo of them together in a corridor gallery. According to Santa, the greatest gift is time spent with loved ones, the impressions, and emotions you experience. These are the most precious gifts, and Santa tries to encourage children to desire them over the material goods.

One day, as we emerged from the woods onto a pedestrian and cycle path, we were greeted by a familiar voice. Pepijn! If you remember, we met him back in Sweden at the Timrå campsite. He’s a former chef who traded his job for a cycling trip to Nordkap. Back then, he told us he planned to return to the Netherlands via Norway, but after realizing how expensive Norway is, he decided to go through Finland and the Baltic States, via Helsinki, Tallinn, Riga, and… Well, he doesn’t know a single Lithuanian city yet. Like us, he’s now traveling around the Baltic Sea, but by bike instead of on foot. What a coincidence to meet the same person twice during our expedition!

This week, we found accommodation in a wide variety of places—from the Lapin Rinki (Lapland Ring) campsite by the river, where we noticed the distinctive Finnish style of the interior and learned our first Finnish words (all the signs—‘kitchen,’ ‘shower,’ ‘toilet’—were written in both Finnish and English), to wild camping when we couldn’t find budget-friendly accommodations. A Google Maps search for ‘laavu’ (Finnish for ‘hut’ or ‘shelter’) revealed campsites with a fire pit or even a roof over our heads. But you never know if you’ll be camping alone or with company. This time, we weren’t alone; a traveler from Germany joined us at a campsite by a rocky beach. In the evening, after building a campfire on the rocks by the calm sea, he told us that he makes music and has a recording studio in a youth leisure center. Niko said he feels privileged and rich in a way, so he gives back to society through his work with young people. By morning, rough waves had already washed away last night’s campfire.

At the next beautiful campsite, in a blue house, we received sad news: Giedrius’ 96-year-old grandmother had passed away without seeing the end of our expedition and our return to Lithuania. We were once again reminded of how fragile and temporary life is. Nevertheless, we still set out on a day hike. As if aware of the grief, the route that day took us off paved roads and onto paths through fields and forests, where we could find a quiet place to rest and reflect. We eventually reached our overnight stop: another campsite, this time with a sandy beach and various wooden sculptures. We realized that we would have to bid farewell to Giedrius for a while, as he was returning to Lithuania to say goodbye to his grandmother. The expedition will continue with just the two of us: Edita and me. Stay tuned for next week’s post to see how we manage to take the helm of the expedition for a week.

Expedition hiker Dovilė

You are welcome to join the expedition “Save The Baltic Sea“ and hike together. Write us an email: info@savebaltic.eu

You are also invited to become a supporter or volunteer.
Find in the link below on how to support the expedition: https://savebaltic.eu/support/
If you want to become a volunteer, write us an email: info@savebaltic.eu

Follow us on social media and get informed how we are doing! You can also find out more interesting and important things about the Baltic sea there:
Instagram: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Website: https://savebaltic.eu

_____________________________________________________________________________________________________________

24 EKSPEDICIJOS SAVAITĖ. VASAROS DIENA PAS KALĖDŲ SENELĮ, DU SMAGŪS SUSITIKIMAI IR VIENAS LIŪDNAS ATSISVEIKINIMAS

Dar praėjusią savaitę žygiavę Švedijos keliais, šiandien jau klausomės aplinkui skambančios naujos ausiai kalbos. Suomijoje Baltijos jūros krantais žygiuosime apie du mėnesius – iki spalio vidurio. Vėliau mūsų laukia jau tik Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva.

Pašokinėję per Švediją ir Suomiją skiriančią iš plytelių sudėtą juostą grindinyje Haparanda-Tornio mieste ir pakeliavę laiku pirmyn ir atgal (šių šalių laikas skiriasi viena valanda), pasileidžiame į kelią. Suomija mus pasitinka ilgu asfaltuotu pėsčiųjų ir dviračių taku, palei mašinų kelią besitęsiančiu kilometrus. Juo eidami nematėme nei vieno suoliuko ar vietos prisėsti net ir tokiems neišrankiems žygeiviams kaip mes. Asfalto atmuštos kojos ir vaizdas į upę iš patiltės, nes tik ten radome kur prisėsti –  štai kokie pirmi įspūdžiai apie Suomiją. Sekančią dieną turime suplanavę vizitą pas Kalėdų Senelį, kuriam norime pristatyti ekspediciją ir paklausti, ką jis mano apie aplinkosaugines problemas ir materialių daiktų reikšmę šiandien. Ar tai, ko užsigeidžiame iš tikrųjų yra tai, ko mums reikia? Ko dovanų prašymas moko mūsų vaikus? Kaip Senelis atsako į visus tuos vaikų norus? Taip pat išsakysime ir savo norą: švarios Baltijos jūros ateities kartoms ir laimingų žmonių, gyvenančių aplink ją. Šiek tiek keista vykti pas Kalėdų Senelį vasarą. Bet mus lydinti elfė pasakoja, kad žmonės čia plūsta visus metus. Užėjus į Senelio būstinę mus pasitinka kita Kalėdų Senelio pagalbininkė ir su mumis sveikinasi… lietuviškai! Tikrai taip, Kalėdų Senelio elfų yra ir Lietuvoje, kurie prireikus atvyksta ir gelbsti Senelį vertėjaudami. Pats Senelis su mumis kalbasi suomiškai ir angliškai. Pasakoja, kad vis dar prisimena prieš keletą metų jį aplankiusią prezidentę Dalią Grybauskaitę, atvykusią su būriu vaikų iš daugiavaikių Lietuvos šeimų. Jos ir Senelio nuotrauką matėme nuotraukų galerijoje koridoriuje ant sienos. Pasak Senelio, didžiausia dovana – laikas praleistas kartu su mylimais žmonėmis, patirti įspūdžiai ir emocijos. Šių brangiausių dovanų Senelis ir stengiasi paskatinti vaikus norėti atsakydamas į visas jų užgaidas.

Vieną dieną mus, ką tik išsukusius iš miškelio į pėsčiųjų ir dviračių taką, iš nugaros pradeda sveikinti jau pažįstamas balsas – Pepijn! Jei atsimenate, jį buvome susitikę dar Švedijoje, Timrå  miestelio kempinge. Tai buvęs virtuvės šefas, darbą iškeitęs į kelionę dviračiu link Nordkapo. Dar tada jis mums pasakojo, kad planuoja į Nyderlandus grįžti per Norvegiją. Tačiau neseniai patyręs, kad Norvegija –  gana brangi šalis, vis dėl to apsisprendė keliauti per Suomiją ir Baltijos valstybes, per Helsinkį, Taliną, Rygą ir… Lietuvos miesto kol kas nežino nei vieno. Jis, kaip ir mes, apkeliaus aplink visą Baltijos jūrą, tačiau ne pėsčiomis kaip mes, o dviračiu. Bet vis dėl to – koks atsitiktinumas ekspedicijos metu antrąkart sutikti tą patį žmogų!

Šią savaitę nakvynes randame labai įvairiose vietose – Lapin Rinki (lt. Laplandijos žiedo) kempinge prie upės, kur jau pastebime savitą suomišką interjero stilių ir išmokstame pirmus suomiškus žodžius, nes visos nuorodos: „virtuvė”, „dušas“, „tualetas“, užrašytos dvejomis kalbomis – suomiškai ir angliškai. Kitąkart, neradę mūsų biudžetui tinkamos nakvynės, išbandome laukinį stovyklavimą (angl. wild camping). Į Google žemėlapių paiešką įvedus žodį „laavu“ (suomiškai tai reiškia „namelį“, „priedangą“), galima rasti stovyklaviečių su laužaviete ar net stogu virš galvos. Tačiau niekada nežinai, ar stovyklausi vienas ar su draugija. Šį kartą stovyklavietėje prie akmenuoto paplūdimio taip pat esame ne vieni, o su keliautoju iš Vokietijos. Vakare prie ramios jūros ant akmenų sukūręs lauželį jis man papasakoja kuriantis muziką, turintis muzikos įrašų studiją jaunimo laisvalaikio centre. Niko pasakoja besijaučiantis esantis privilegijuotas ir tam tikra prasme turtingas, todėl norintis atiduoti duoklę visuomenei, o tai jis padaro per darbą su jaunimu. Ryte vakarykštį lauželį jau buvo nuplovusios neramios bangos.

Kitame gražiame kempinge mėlyname namelyje pusryčiaujant mus užklumpa liūdna žinia – nesulaukusi ekspedicijos pabaigos ir mūsų grįžimo į Lietuvą anapilin išėjo devyniasdešimt šešerių Giedriaus močiutė. Prisimename, koks trapus ir laikinas tas gyvenimas. Vis dėl to, išsiruošiame į dienos žygį. Lyg žinodamas aplinkybes, dienos maršrutas veda nebe asfaltuotais keliais, o takeliais per laukus ir miškus, kur randame vietos prisėsti ir pamąstyti. Pasiekiame nakvynės vietą – dar vieną stovyklavietę, šįkart su smėlėtu paplūdimiu ir įvairiausiomis medinėmis skulptūrėlėmis, „baibokiukais“. Suprantame, kad teks kuriam laikui  išlydėti Giedrių, grįšiantį į Lietuvą atsisveikinti su močiute, ir ekspediciją tęsti mums dviese – man ir Editai. Kaip mums seksis savaitę laikyti ekspedicijos vairą, skaitykite jau kitos savaitės įraše.

Žygeivė Dovilė

Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Norėdami prisijungti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Taip pat kviečiame prisidėti prie ekspedicijos finansiškai ar savanoriška veikla, padedant pasiekti kuo daugiau žmonių. Kaip tai padaryti, rasite čia: https://savebaltic.eu/support/

Dėl savanorystės rašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Linkedin: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/

________________________________________________________________________________________________________________