WEEK 23. AMAZING CAMPSITES, THEIR AMAZING INHABITANTS AND AN INCREDIBLE GIFT

Last week, we bid farewell to the youth from the “Vyrų Kalvės Akademija” – 15- to 18-year-olds who traveled from Lithuania to join us in northern Sweden. They spent a week helping to spread the message of our expedition, organizing events, hiking with us, cooking, taking care of accommodations, and learning about teamwork while developing personal qualities. Together with “Vyrų Kalvės Akademija”, we shared and exchanged values, presenting our sustainability declaration and demonstrating how everyday actions, like sorting waste, practicing sustainable consumption, and avoiding disposable items, can reduce our environmental impact. In return, the “Vyrų Kalvės Akademija” reminded us of the importance of sharing and caring for each other, echoing the spirit of ubuntu, the idea that we are all connected as part of a larger whole.

Each day, we move from one place to another, setting off on a day hike at 9 AM and arriving at our new destination in the afternoon or evening. While it’s hard to remember every overnight stop, the people we meet along the way, the unique or memorable places we stay, especially those along the Baltic Sea coast, bring these moments to life. For instance, we recently spent a night at Jävrebodarnas fiskecamp, a campsite popular with fishermen. Edita, who’s now confidently steering our van, mentioned that the place still smelled of fish throughout the day because the fishermen clean and smoke their catches right on site. Our little cabin by the sea felt like something out of a fairy tale, with door-frames so low that each of us bumped our heads at least a few times. On our way to the next accommodation, we discovered a hiker’s hut marked on the Komoot app. These huts are common in Sweden, offering shelter to anyone in need. Inside, we found three beds, a table, a bench, a stove, and a guest book. Outside, there was a fire pit, a wood shed stocked with firewood, and even an outdoor toilet. We decided to stay the night, saving ourselves 7 kilometers of walking. As we prepared dinner, we were joined by another traveler, a young German man who was roller-skiing from northern Norway, through Finland, Sweden, and Denmark, all the way to Germany to raise money for a cancer research organization. Sweden is a country traversed by all kinds of travelers, each on their own unique journey.

Sometimes we break the rules and walk on the right side of the road, simply because it’s cooler in the shade of the roadside trees. Despite being in northern Sweden, the sun still bakes down on us. When our water bottles run dry, we knock on the doors of local houses, both to ask for water and to share our mission. Sometimes no one is home, and other times, the language barrier keeps the doors closed. But this time, we knock on the right door. A young girl named Eureka opens it and not only offers us water but also lemonade and snacks. She tells us she’s herself preparing to walk the Camino de Santiago in the fall. Later, at the northernmost point of the Baltic Sea, we meet a kind-hearted man. After hearing about our mission and seeing our van, the owner of Töre campsite generously offers us a free night’s accommodation and presents us with a certificate confirming our visit to the northernmost point of the Baltic Sea. As we look at the buoy marking the spot in the sea, with the sun both rising and setting over the water, we feel the significance of this moment. Though we’ve passed the halfway point of our expedition, this place and time hold a special meaning for us.

Next week, we’ll cross the Swedish-Finnish border. We wonder if the Finnish forests will still offer us raspberries and blueberries, if we’ll finally encounter a bear or moose on our way, and if we’ll find the beloved bulk sections of nuts and sweets in the shops that are so popular in Sweden. Is there going to be buckwheat in the stores? We’ll share how Finland differs from Sweden in next week’s post.

Hiker Dovilė

_____________________________________________________________________________________________________

23 EKSPEDICIJOS SAVAITĖ. NUOSTABIEJI KEMPINGAI, DAR NUOSTABESNI JŲ GYVENTOJAI IR ĮSPŪDINGA DOVANA

Praėjusią savaitę atsisveikinome su „Vyrų Kalvės Akademijos“ jaunimu – 15-18 metų vaikinais savaitei atvykusiais iš Lietuvos pas mus, į šiaurės Švediją, tam kad padėtų skleisti ekspedicijos žinutę, organizuotų renginius, kartu žygiuotų dienos maršrutus, gamintų maistą, rūpintųsi nakvynėmis, mokytųsi darbo komandoje ir ugdytų asmenines savybes. Su „Vyrų Kalve“ pasidalinome ir tarpusavyje apsikeitėme įvairiomis vertybėmis – mes pristatėme savo tvarumo deklaraciją ir pademonstravome, kokiais kasdieniais veiksmais galime sumažinti savo poveikį aplinkai – pradedant nuo rūšiavimo, darnaus vartojimo ir vienkartinių daiktų atsisakymo iki mokymosi atsisakyti dovanų ir pasakyti „ne“ nereikalingiems ar pertekliniams daiktams. O „Vyrų Kalvės Akademija“ priminė apie dalinimąsi ir rūpinimąsi vieni kitais, nes juk visi esame vieno didelio dalimi, arba kitaip – ubuntu.

Kas dieną judame iš vienos vietos į kitą – į dienos žygį išeiname 9 valandą ryte, o į naują vietą atvykstame jau po pietų ar vakarop. Įsiminti kiekvieną vietą, kurioje apsistojame nakčiai, ne taip ir lengva. Tačiau kelyje sutikti žmonės, neįprastos ar originalios nakvynės vietos, ypač jei jos visai ant Baltijos jūros kranto, padeda akimirkoms sugrįžti. Štai vienai nakčiai apsistojome žvejų pamėgtame kempinge, „Jävrebodarnas fiskecamp“. Edita, jau tvirtai laikanti mūsų autobusiuko vairą, pasakojo, kad dieną viskas dar dvelkė žuvies kvapu, nes pasigavę žuvį žvejai gali čia pat vietoje ją išdarinėti ir išsirūkyti. O mūsų namukas ant jūros kranto priminė nykštukų namelį iš pasakos – į durų staktą kiekvienas sumušėme galvą bent po kelis kartus. Žygiuodami į kitą nakvynės vietą, Komoot programėlėje randame pažymėtą keliautojų namelį – tokių trobelių bei pastogių Švedijoje daug, o jose apsistoti gali kiekvienas, ieškantis stogo virš galvos. Nusprendžiame pasukti iš kelio jos apžiūrėti. Viduje randame tris lovas, stalą, suolą, krosnelę, svečių knygą. Lauke – laužavietė, malkinė pilna malkų ir lauko tualetas. Net su trimis vietomis prisėsti vienu metu! Nusprendžiame pasilikti ir taip sutaupyti 7 kilometrus kelio. Besiruošiant vakarienei prie mūsų prisijungia dar vienas keliautojas – jaunas Vokietis, riedslidėmis keliaujantis iš Norvegijos šiaurės per Suomiją, Švediją ir Daniją į Vokietiją, kartu rinkdamas paramą organizacijai, atliekančiai vėžio tyrimus. Švedija – šalis, kurios keliais žygiuoja, mina ar važiuoja patys įvairiausi keliautojai pačiais įvairiausiais tikslais.

Žengdami asfaltu kartais nusižengiame taisyklėms ir einame dešine kelio puse – vien dėl to, kad ant jos krenta pakelės medžių šešėliai ir ja eiti šiek tiek vėsiau, o pravažiuojančių mašinų vos viena kita. Saulė nenustoja kepinti net ir šiaurinėje Švedijoje. Jei gertuvėse pasibaigia geriamas vanduo užeiname pas vietinius gyventojus jo paprašyti, o kartu ir papasakoti apie savo misiją. Kartais namuose nebūna nė gyvos dvasios, o kartais pabūgę kalbos barjero žmonės durų visai neatidaro. Šį kartą pasibeldžiame į teisingas duris – jas atidaro jauna mergina, Eureka, ir pasiūlo ne tik vandens, bet ir limonado ar ko nors užkąsti. Papasakoja, kad ir pati ruošiasi žygiuoti –  rudenį eis į Camino Santiago kelią. Šiltą žmogų sutinkame ir šiauriausiame Baltijos jūros taške – sužinojęs apie mūsų misiją ir apžiūrėjęs autobusiuką, Töre kempingo šeimininkas nusprendžia padovanoti mums nakvynę ir dar įteikia sertifikatą, pažymintį, kad buvome pačiame šiauriausiame Baltijos jūros taške. Žvelgiame į tą tašką jūroje žyminčią bują, į iš jūros pakilusią ir į ją besileidžiančią saulę ir, nors ekspedicijos pusiaukelę jau seniai pasiekėme, jaučiame, kokia ši vieta ir laikas mums yra labai reikšmingi.

Jau kitą savaitę kirsime Švedijos-Suomijos sieną. Svarstome, ar Suomijos miškai taip pat mus vis dar vaišins avietėmis ir mėlynėmis, ar galų gale sutiksime kokią mešką ar briedį, ar parduotuvėse rasime taip Švedijoje pamėgtų sveriamų riešutų ir saldainių skyrių. O gal pagaliau bus ir grikių? Kuo Suomija skiriasi nuo Švedijos pasidalinsime jau kitos savaitės įraše. 

Žygeivė Dovilė

Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Taip pat kviečiame prisidėti prie ekspedicijos finansiškai ar savanoriška veikla, padedant pasiekti kuo daugiau žmonių. Kaip tai padaryti, rasite čia: https://savebaltic.eu/support/

Dėl savanorystės rašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Linkedin: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu

Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/