Kaip plastiko vartojimas vartoja mus pačius?

Dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka su www.canva.com free online AI generator 

Dauguma esame girdėję posakį: „Esi tai, ką valgai“, tačiau šis posakis pastaraisiais metais įgijo visiškai naują prasmę. Nauji mikroplastiko tyrimai, atskleidžiantys pražūtingas absorbcines plastiko savybes, kelia susirūpinimą tiek žmonių, tiek ekosistemų sveikata.

Plastiką, kaip medžiagą, ne visada lengva atpažinti. Bėgant metams, gamintojai sukūrė įvairių būdų, kaip iš plastiko išgauti vis naujas medžiagas, kurių pavadinimai skambėtų kitaip, tačiau jų pagrindą vis tiek sudaro plastikas. 

Ar žinojote, kad toliau išvardytos medžiagos savo sudėtyje turi plastiko? O kiek iš jų pagamintų drabužių turite savo spintoje? 

• Poliesteris – gaminamas iš chemiškai apdorotos naftos. Vieno skalbimo metu išsiskiria iki 1,5 milijono mikroplastiko dalelių. Gamybos proceso metu išskiriama ~282 milijardų kilogramų CO2 per metus. Šią medžiagą galima perdirbti, tačiau tik mažiau nei 1% perdirbto poliesterio panaudojama naujiems drabužiams gaminti. Irimo procesas užtrunka ilgiau nei 500 metų [1].

• Akrilas – gaminamas iš chemiškai apdorotos naftos. Į aplinką išleidžia daugiausiai mikroplastiko iš visų sintetinių audinių. Apdorojant naudojamos cheminės medžiagos užteršia dirvožemį ir vandenį. Irimas trunka daugiau nei 200 metų, o jo metu išsiskiria kancerogeninės medžiagos [1].

• Nailonas – gaminamas iš anglies, vandens ir oro. Vieno skalbimo ir džiovinimo ciklo metu išskiria ~200 ppm dalelių. Išskiria azoto oksidą – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios yra 300 kartų stipresnės nei CO2. Dažniausiai neperdirbamas, irimas užtrunka 30-40 metų [1].

Dar kelios jums turbūt gerai žinomos medžiagos:

• Spandeksas (likra arba elastanas)
• Polipropilenas
• Flisas
• Dirbtinis šilkas (viskozė)
• Aksomas (velvetas)

Mikroplastiko susidarymas

Veikiant trinčiai, nuo plastikinių medžiagų atsiskiria smulkūs pluošteliai, kurie suskyla į daleles, ne visada matomas plika akimi. Šių mikroplastiko dalelių dydis svyruoja nuo 0,1 iki 5 000 mikrometrų (µm), o dar mažesnės dalelės vadinamos nanoplastiku (0,001-0,1µm). Mūsų gyvenamojoje aplinkoje besikaupiantis mikroplastikas tapo dar viena žmonijos atliekų problema. Mikroplastikas ne tik tiesiai mums po nosimi – jis neretai į ją ir patenka.

Bet juk tai tik nedidelės dalelės, ar ne?

Terminas „mikro“ gali būti klaidinantis. Nors mikroplastiko dalelės iš tiesų yra mažytės, jų poveikis yra didžiulis. Kuo smulkesnė medžiaga, tuo lengviau ji patenka į mūsų aplinką ir organizmą. Mikroplastiko ir nanoplastiko poveikis žmonių sveikatai kelia vis didesnį susirūpinimą. Kadangi plastikas negali būti suvirškintas, jis nepasišalina, o kaupiasi organizme. Naujausios mokslinės išvados atskleidžia ne tik apie mikroplastiko sukeliamus fizinius užsikimšimus, bet ir apie jo savybę sugerti kancerogeninius junginius, o tiesiogiai nurijus – juos išskirti į organizmą.

Poveikis organizmui

Mikroplastikas, veikdamas kaip nuodingų cheminių medžiagų talpykla, gali absorbuoti ir pernešti kai kurias tikrai ganėtinai bjaurias medžiagas. Gydytojai šį reiškinį sieja su vėžiniais žmogaus ir gyvūnų ląstelių pakitimais, o kadangi mikroplastiko yra beveik kiekviename mūsų planetos kampelyje, jo potencialus kancerogeninis poveikis yra didžiulis. Mikroplastiko aptinkama net atokiose poliarinėse ir giliavandenėse aplinkose, todėl jis pradėtas klasifikuoti kaip „visur esantis”, t.y. randamas visur. Jo yra net įprasto vartojimo produktuose, tokiuose kaip vanduo buteliukuose, alus, jūros druska, cukrus, medus ir arbatos pakeliai [2].

Mikroplastiko randama daugelyje žmogaus audinių tipų, įskaitant kepenis, plaučius, kraują ir net smegenis! Žmogaus išmatų tyrimai parodė, kad į organizmą mikroplastikas dažniausiai patenka kartu su maistu. Mikroplastiko kaupimasis virškinamajame trakte gali turėti antrinį poveikį reprodukcinei, kvėpavimo, nervų, širdies bei kraujagyslių sistemoms [3].

Keletas mikroplastiko absorbuojamų cheminių medžiagų pavyzdžių: 

• Ftalatai – siejami su astma, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (ADHD), krūties vėžiu, nutukimu, nervų sistemos vystymosi problemomis, vyrų vaisingumu ir II tipo diabetu.
• Bisfenolis A (BPA) – kenkia vaisingumui, regėjimui, sukelia alergines odos reakcijas ir kvėpavimo takų dirginimą.
• Polibrominti difenilo eteriai (PBDE) – turi įtakos gliukozės apykaitai, skydliaukės ir kiaušidžių funkcijai, didina vėžio riziką.
• Tetrabrombisfenolis A (TBBPA) – gali sukelti vėžį ir paveikti skydliaukės funkciją
• Patvarieji organiniai teršalai (POT) – ilgalaikis, net ir nedidelio kiekio, poveikis gali padidinti vėžio riziką, sutrikdyti reprodukcinę sistemą, padidinti apsigimimų ir kitų problemų tikimybę [4].

Akivaizdu, kad ši problema dar dešimtmečius turės įtakos žmonių sveikatai, nes mikroplastiko biologinis irimas trunka labai ilgai.

Poveikis aplinkai

Mikroplastikas daro didžiulę žalą jūrų ekosistemoms. Patekęs į vandens telkinius upeliais ar upėmis, jis pasiskirsto vandenyje, kaupiasi nuosėdose ir sutrikdo mitybos grandines. 

Nustatyta, kad mikroplastikas, veikdamas žarnyno mikrobiomą, mažina gerųjų bakterijų skaičių ir padidina galimybę pavojingiems patogenams (ligų sukėlėjams) patekti į žmonių ir jūrų paukščių organizmą [5].

Pašalinti mikroplastiko iš sausumos buveinių beveik neįmanoma dėl mažo dydžio ir jo panašumo į smėlį. O dar sunkiau tai padaryti yra jūroje, kur beveik nėra fizinių barjerų, o aplinka nuolat kinta. Kaip ir daugeliu atvejų, sausumos metodų taikymas jūrų apsaugai yra tiesiog neveiksmingas.

Iš visų iššūkių, su kuriais susiduria Baltijos jūra, vienų išvengti yra lengviau nei kitų. Mikroplastiko gamyba patenka į lengvesnių kategoriją, nes mes visi galime prisidėti prie to, kad kuo mažiau mikroplastiko patektų į aplinką.

Baltijos jūroje

Kartu su kitomis aplinkosaugos problemomis Baltijos jūra ir mikroplastikas turi unikalų santykį dėl jūros geografijos ir fiziologijos. Baltijos jūra yra labai „sluoksniuota“. Sluoksniai formuojasi dėl druskingumo ir tankio skirtumų, kai iš Danijos sąsiaurių periodiškai patenka sūrus vanduo. Šis sluoksniavimosi efektas turi įtakos mikroplastiko grimzdimo į jūros dugną greičiui, todėl jis ilgesnį laiką išlieka vandens storymėje, todėl yra labiau suvartojamas pelaginių rūšių [6].

Keletas tyrimų atskleidė, kad 5-23 % žuvų pietvakarinėje Baltijos jūroje dalyje turi plastiko savo žarnyne [7]. Vieno tyrimo metu buvo ištirtos 4 smulkių žuvų rūšys, gyvenančios palei Suomijos pakrantę (Baltijos jūros šiaurinė dalis) ir 38 žuvyse (9% iš atrinktų žuvų) buvo rasta mikroplastiko. Taipogi nustatyta, kad mikroplastiką dažniau praryja pakrančių žuvys negu žuvys, gyvenančios atviroje jūroje. Tai rodo tiesioginį ryšį tarp pakrančių urbanizacijos ir plastiko taršos [7].

Kokie yra mikroplastiko tipai?

Lenkijos pakrantėje (pietinėje Baltijos jūros dalyje) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys radiniai paplūdimio nuosėdose yra plastiko pluoštai ir fragmentai [8]. Jų aptikimas glaudžiai susijęs su gyventojų tankumu, tačiau nerasta reikšmingo skirtumo tarp nacionalinio parko ir miesto paplūdimio teritorijų. Tai parodo, kokie svarbūs yra hidrodinaminiai (vandens judėjimo) procesai, nustatant mikroplastiko buvimo vietą aplinkoje.

Kitame, ilgesnio laikotarpio tyrime atviroje Baltijos jūroje nustatyta, kad 74% dugno nuosėdose esančio mikroplastiko buvo sintetiniai pluoštai, plėvelės ir įvairūs fragmentai. Tyrime jūros gelmė apibūdinama kaip akligatvis sintetiniam puoštui, o mikropluošto yra tiek daug, kad jis tampa nauju jūrinių nuosėdų potipiu [9]

Kaip jis ten patenka?

Dažniausi mikroplastiko taršos šaltiniai, aptinkami jūroje yra drabužiai, buitinės atliekos ir didžiausias kaltininkas – cigarečių nuorūkos [10]. Ekspedicijos svetainėje www.savebaltic.eu galite pamatyti ekspedicijos vadovo Giedriaus Bučo sukurtą meno instaliaciją. Jis pasitelkia meną tam, kad parodytų, kaip plastikas ir kitos kenksmingos medžiagos patenka į aplinką iš mūsų namų ir kasdienybės. Tai apima skalbimą, transportą, mitybą ir kt. Spustelėkite nuorodą ir sužinosite, ką galime kiekvienas padaryti, kad mikroplastiko į aplinką patektų mažiau.

Įpročių keitimas

Daugelį įpročių mes galime pakeisti, visi kartu darydami mažus žingsnelius. Nereikia imtis keisti visko iš karto ir iš esmės, nes tvariems įpročiams susiformuoti reikia laiko. Geriau palaikykime vieni kitus ir džiaukimės kad ir nedideliais pokyčiais.

Apsipirkimas 

• Skaitykime etiketes ir įsitikinkime, ar gaminyje nėra plastikinių medžiagų.
• Pirkime daiktus iš padėvėtų daiktų ir drabužių, vintažo ar sendaikčių parduotuvių, internetinių platformų („Vinted“, „Depop“ ar „Facebook Marketplace“). 
• Natūralus pluoštas plyšta lengviau ir saugiau suyra aplinkoje. Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ bendradarbiauja su drabužių gamintoja „ThermoWave“, kuri naudoja perdirbtus, pernaudotus ir natūralius pluoštus. Kviečiame plačiau susipažinti su jų tvarumo etika.

Plovimas 

• Sulaikykite pluoštus ir daleles, naudodami skalbimo mašinos maišelį.
• Skalbiant žemesnėje temperatūroje bei mažesne galia medžiagos yra lėčiau, todėl didėja jų ilgaamžiškumas.
• Prieš skalbdami drabužius, dėvėkite juos bent kelis kartus; tokiu būdu ne tik išvengsite mikroplastiko susidarymo, bet ir sutaupysite vandens bei pinigų. 
• Džiovinkite drabužius gryname ore, užuot naudoję džiovintuvą.

Utilizavimas

• Drabužius nešiokite kuo ilgiau.
• Dalyvaukite drabužių mainytuvėse! Vilniuje įvairiuose rajonuose jos organizuojamos gana dažnai, tačiau jei jūsų mieste to dar nebuvo, būkite pirmieji ir suorganizuokite daiktų/drabužių mainytuves kartu su draugais.  
• Pamėginkite persiūti drabužius, o ne išmesti.

Namai 

• Investuokite į tvirtus daugkartinio naudojimo indus, kad išvengtumėte vienkartinių.

• Apsipirkite vietiniame turgelyje, kuriame galėtumėte įsigyti sveriamų produktų ir panaudoti daugkartinius maišelius bei krepšį. Galimai net sutaupysite!
• Naudokite natūralių ingredientų higienos reikmenis. Kai kuriuose kremuose, plovikliuose ir dantų pastose vis dar yra iš plastiko pagamintų mikrogranulių.
• Pasigaminkite pigius, natūralius valymo produktus daugkartinio naudojimo purškiklyje iš citrinų sulčių, acto ir sodos.

Rūkymas 

• Atsakingai išmeskite cigarečių nuorūkas. 98% cigarečių filtrų yra plastikiniai. Ekspedicijos žygeiviai, atlikdami paplūdimių monitoringus, daugiausia randa cigarečių nuorūkų, kurios yra labiausiai paplitusios paplūdimių šiukšlės [11].
• Pereikite prie elektroninių cigarečių. Nors jose yra plastiko, jas galima naudoti daug kartų. 
• Pabandykite atsisakyti šio žalingo įpročio arba bent sumažinti. Tai būtų geriausias pasirinkimas jūsų sveikatai ir aplinkai.

Maisto gaminimas

• Pirkite metalinius, medinius ar stiklinius virtuvės reikmenis vietoj plastikinių.
• Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad naudojant plastikinius virtuvės reikmenis į mūsų maistą kasmet patenka tūkstančiai mikroplastikų. Dažniausiai pasitaikantys plastiko šaltiniai virtuvėje: plastikiniai maisto laikymo indeliai, pjaustymo lentelės, virtuvės įrankiai, keptuvės, nelimpančia danga.

Kaip mikroplastikas pasiekia mūsų skrandžius?

Taigi dabar jau žinote, kaip sumažinti mikroplastiko gamybą. Tačiau kas nutiks, jei vis tiek suvartosite plastiko? Pastaraisiais metais tyrėjai nustatė ryšį tarp padidėjusio skrandžio ligų paplitimo jaunų žmonių tarpe ir mikroplastiko poveikio [12]. Šiandienos karta yra labiausiai veikiama mikroplastiko žmonijos istorijoje, o tai reiškia, kad jei skaitote šį straipsnį, yra tikimybė, kad esate gavę mikroplastiko dozę su oru, maistu ir vandeniu. 

Perdirbti maisto produktai

Daugėja įrodymų, kad perdirbtuose maisto produktuose yra mikroplastiko. Kanados tyrėjai plastiko rado keliuose netikėtuose maisto produktuose, pavyzdžiui, veganiškos mėsos alternatyvose [13]. Kai ingredientai pereina per kelias gamybos stadijas, jie neišvengiamai turi sąlytį su įrenginiais ir aplinka. O tada mes juos suvalgome!

Žvejyba 

Į aplinką patekusius mikroplastikus dažniausiai suvartoja jūros gyventojai. Vartojimas vyksta atsitiktinai be jokios atrankos, nes mikrogranulės ir pluoštai dažnai esti panašūs į įprastą plėšrūnų grobį. Mažos ir vidutinės žuvys bei jūrų paukščiai yra ypač jautrūs neigiamam plastiko poveikiui, nes jų organizmuose susikaupęs mikroplastikas gali sukelti vidinius užsikimšimus, plyšimus ar uždusimą [14]. 

Bioakumuliacija

Mikroplastikas yra perduodamas tarp trofinių lygių (maisto grandinės etapų) ir biologiškai kaupiasi (bioakumuliuoja) [15]. Kai plėšriosios rūšys praryja plastiku užterštas žuvis, o žmonės vėliau juos sužvejoja, plastikas niekur nedingsta. To neįmanoma pastebėti, kol mikroplastikas neįsitvirtina raumeniniame audinyje ar kitose nepageidaujamose vietose. Mes esame tai, ką valgome, todėl šiuo metu savyje turime daugiau plastiko nei kada nors anksčiau. 

Kaip galime apsaugoti savo sveikatą? 

• Vegetariška arba veganiška mityba padeda išvengti mikroplastiko suvartojimo iš gyvūninės kilmės produktų, tokių kaip žuvis ir mėsa. Tai viena iš didžiausios rizikos maisto produktų kategorijų, kalbant apie mikroplastiką bei šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

• Jei dėl kokių nors priežasčių negalite apriboti savo mitybos, pabandykite bent  sumažinti gyvūninės kilmės produktų suvartojimą. 

• Rinkitės ekologiškus maisto produktus. Jie yra mažiau užteršti, nes nėra apdirbami gamyklose. Pavyzdžiui, gamindami sumuštinį vietoj alternatyvių veganiškų produktų, naudokite avinžirnius ir pupeles.

• Namuose naudokite vandens filtrus. Jie yra nebrangūs ir turi keičiamus anglies pagrindo filtrus, kurie pašalina medžiagų likučius iš geriamojo vandens.

Mikroplastiko tyrimai vis dar yra ankstyvosiose stadijose, o rezultatai nenuoseklūs, todėl sunku pasakyti, kaip plačiai paplitusi mikroplastiko problema [16]. Žinome tik tai, kad jis yra visur, turi potencialą pernešti kenksmingas medžiagas į mūsų aplinką ir organizmus bei užtrunka daug dešimtmečių, kol biologiškai suyra. Taigi, kol kas geriausias mūsų pasirinkimas yra kiek įmanoma sumažinti plastiko vartojmą, o šis straipsnis galėtų tapti jūsų pradžios vadovu. Susivienykime ir sukurkime pokyčių bangas dėl mūsų jūros ir savęs pačių.

Straipsnyje naudoti šaltiniai:

[1] A look into the plastic inside your clothes – Scienceline

[2] Hutter HP, Weitensfelder L, Poteser M. Microplastics: Omnipresent and an ongoing challenge for medical science. Wiener klinische Wochenschrift. 2024 May 21:1-4.

[3] Ding R, Chen Y, Shi X, Li Y, Yu Y, Sun Z, Duan J. Size-dependent toxicity of polystyrene microplastics on the gastrointestinal tract: Oxidative stress related-DNA damage and potential carcinogenicity. Science of The Total Environment. 2024 Feb 20;912:169514.

[4] Wang C, Zhao J, Xing B. Environmental source, fate, and toxicity of microplastics. Journal of hazardous materials. 2021 Apr 5;407:124357.

[5] Fackelmann G, Pham CK, Rodríguez Y, Mallory ML, Provencher JF, Baak JE, Sommer S. Current levels of microplastic pollution impact wild seabird gut microbiomes. Nature ecology & evolution. 2023 May;7(5):698-706.

[6] Uurasjärvi E, Pääkkönen M, Setälä O, Koistinen A, Lehtiniemi M. Microplastics accumulate to thin layers in the stratified Baltic Sea. Environmental Pollution. 2021 Jan 1;268:115700.

[7] Walls LG, Reusch T, Clemmesen C, Ory NC. Effects of changing environmental conditions on plastic ingestion and feeding ecology of a benthopelagic fish (Gadus morhua) in the Southwest Baltic Sea. Marine Pollution Bulletin. 2022 Sep 1;182:114001.

[8] Sainio E, Lehtiniemi M, Setälä O. Microplastic ingestion by small coastal fish in the northern Baltic Sea, Finland. Marine Pollution Bulletin. 2021 Nov 1;172:112814.

[9] Graca B, Szewc K, Zakrzewska D, Dołęga A, Szczerbowska-Boruchowska M. Sources and fate of microplastics in marine and beach sediments of the Southern Baltic Sea—a preliminary study. Environmental Science and Pollution Research. 2017 Mar;24:7650-61.

[10] Chubarenko I, Esiukova E, Zobkov M, Isachenko I. Microplastics distribution in bottom sediments of the Baltic Sea Proper. Marine Pollution Bulletin. 2022 Jun 1;179:113743.

[11] 5 ways cigarette litter impacts the environment (truthinitiative.org)

[12] Sofield CE, Anderton RS, Gorecki AM. Mind over Microplastics: Exploring Microplastic-Induced Gut Disruption and Gut-Brain-Axis Consequences. Current Issues in Molecular Biology. 2024 Apr 30;46(5):4186-202.

[13] Al Mamun A, Prasetya TA, Dewi IR, Ahmad M. Microplastics in human food chains: Food becoming a threat to health safety. Science of The Total Environment. 2023 Feb 1;858:159834.

[14] Wright SL, Thompson RC, Galloway TS. The physical impacts of microplastics on marine organisms: a review. Environmental pollution. 2013 Jul 1;178:483-92.

[15] Miller ME, Hamann M, Kroon FJ. Bioaccumulation and biomagnification of microplastics in marine organisms: A review and meta-analysis of current data. PloS one. 2020 Oct 16;15(10):e0240792.

[16] Sharma S, Bhardwaj A, Thakur M, Saini A. Understanding microplastic pollution of marine ecosystem: a review. Environmental Science and Pollution Research. 2024 Jun;31(29):41402-45.

Parengta pagal jūrų biologės ir ekspedicijos savanorės Eloise M. K. Holmes straipsnį verčiant iš anglų kalbos.

Eloise M. K. Holmes yra jūrų biologė, 2022 m. įgijusi Tarptautinių jūrų biologijos magistro laipsnį. Domisi socialine ekologija, ir kaip žmogaus ir vandenyno santykiai lemia klimato kaitą. Dirba giliavandenės kasybos ir žvejybos poveikio tyrimų grupėse. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dugno sistemoms ir klimato kaitai. Taip pat  siekia, kad šiuolaikinis jūrų mokslas būtų įtrauktas į švietimą, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius veiksnius.
_________________________________________________________________________________________

Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Norėdami prisijungti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Taip pat kviečiame prisidėti prie ekspedicijos finansiškai ar savanoriška veikla, padedant pasiekti kuo daugiau žmonių. Kaip tai padaryti, rasite čia: https://savebaltic.eu/support/

Dėl savanorystės rašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Linkedin: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: 
https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija