Baltijos biologinė įvairovė: ar pažįstate savo šalies pakrantę?

FOTO: iStockphoto.com
Plastiko tarša. Į nailoninį žvejybos tinklą įsipainiojęs ruonis. Šie smalsūs jūros gyvūnai mėgsta žaisti, todėl ir šį ruonį patraukė virvė ir tinklas.

Naujausios HELCOM (Helsinkio komisijos) ataskaitos atskleidžia, kad Baltijos jūros biologinė įvairovė yra nuskurdusi, ekosistemos netekusios pusiausvyros, o jūroje vykdoma veikla netvari. Mes, kaip vartotojai, turime teisę būti informuoti, kad priimdami žiniomis pagrįstus sprendimus galėtume sumažinti neigiamą jūrai daromą poveikį. Sekdami ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ naujienas, sužinosite, ką reikia saugoti, kodėl tai taip svarbu, ir ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų. 

Kas slepiasi Baltijos jūroje?

Baltijos jūroje gyvena keli tūkstančiai žinomų organizmų rūšių, tačiau, palyginus su kitomis jūrų ir gėlųjų vandenų ekosistemomis, jos bioįvairovė vis dar nepakankamai didelė. Taip yra dėl unikalaus gėlo ir sūraus vandens mišinio, jauno jūros geologinio amžiaus ir ją supančių sausumos masyvų. Jaunose jūrose nuolat keičiantis tokiems veiksniams kaip druskingumas, deguonis ir temperatūra, dešimtmečius vyksta audringi pokyčiai. Dėl šių aplinkos svyravimų naujoms rūšims yra sunku įsikurti ir įsitvirtinti ekosistemoje.

Nuostabioji biologinė įvairovė

Terminas „biologinė įvairovė“ reiškia skirtingų organizmų ir buveinių skaičių ekosistemoje. Aukštas biologinės įvairovės lygis padidina ekosistemos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, kaip pavyzdžiui, visuotinio atšilimo. Įsivaizduokite tai kaip žmogaus imuninę sistemą! Be to, didelė jūros biologinė įvairovė taip pat leidžia vykdyti tokią svarbią jūrinę veiklą kaip žvejyba.

Nerkime giliau

Jūrų ekosistemos priklauso nuo trijų rūšių biologinės įvairovės:

• Rūšių įvairovė – kuo daugiau rūšių gyvena ekosistemoje, tuo didesnis jos produktyvumas ir stabilumas laiko atžvilgiu.
• Genetinė įvairovė – rūšių prisitaikymo prie besikeičiančių sąlygų varomoji jėga.
• Funkcinė įvairovė – leidžia ekosistemoje išsigryninti funkcijas, vaidmenis ir pareigas, pvz., plėšrūnų, buveinių kūrėjų ir grobio. 

Baltijos jūros prigimtis lemia tai, kad trūksta visų trijų rūšių įvairovės. Todėl, norint išsaugoti šią ekosistemą, labai svarbu sutelkti dėmesį į biologinės įvairovės didinimą ir apsaugą. 

Kas ten vyksta?

Nors Baltijos jūros ekosistemos pagrindą sudaro planktonas, joje namus randa ir keletas ypatingų, išskirtinių rūšių, kurias visi pažįstame ir kuriomis žavimės. Tai jūrų žinduoliai: pilkieji ruoniai, žieduotieji ruoniai ir jūrų kiaulės. 

Tačiau jei pažvelgtume giliau, pamatytume, kad Baltijos jūros ekosistemą kuria įvairios skirtingos grupės. Schemoje parodyta, kaip šios tarpusavyje susijusios grupės sudaro „mitybos tinklą“:

Matome, kad pagrindiniai plėšrūnai yra jūros žinduoliai, jūros paukščiai ir kai kurios žuvų rūšys. Buveinių augmeniją sudaro jūros dumbliai ir žolės, kurios maitina fitoplanktoną zoobentosą – krabus, kirmėles ir kitus bestuburius. „Pirminiai tiekėjai“, tokie kaip fitoplanktonas, sudaro daugelio jūrų mitybos tinklo pagrindą, ne išimtis ir Baltijos jūra. Akivaizdu, kad planktono grupės svarbios daugeliui kitų grupių, o jūrų ekosistemos yra sudėtingi, tarpusavyje susipynę tinklai.

Į pagalbą – HELCOM

1974 m. buvo įsteigta Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, arba kitaip Helsinkio komisija (HELCOM), siekiant „apsaugoti Baltijos jūrą nuo visų galimų taršos šaltinių“ ir atkreipti dėmesį į prastą šios ekosistemos būklę. Tai paskatino 2021 m. parengti Baltijos jūros veiksmų planą (angl. Baltic Sea Action Plan) – strategijų ir tikslų rinkinį, kuriuo siekiama pagerinti Baltijos jūros būklę. Ypač pabrėžiamas tikslas, susijęs su biologine įvairove – siekis užtikrinti reikiamą apsaugą.

Naujausioje ataskaitoje (2023 m.) apie biologinę įvairovę HELCOM pranešė, kad „visų mitybos tinklo lygmenų rūšių ir bendrijų būklė yra mažų mažiausiai dalinai nepatenkinama visame Baltijos jūros plote“.

Kaip mums sekasi?

Kaip ir rūšių biologinės įvairovės atveju, turėdama daug buveinių tipų, ekosistema tampa atsparesnė pokyčiams ir gali priimti dar daugiau rūšių. Deja, Baltijos jūros buveinių būklė yra labai bloga. 2009 m. visose Baltijos šalyse buveinės buvo įvertintos kaip „netinkamos“ (angl. unfavourable), „smarkiai nykstančios“ (angl. heavily endangered) ir „nykstančios“ (angl. endangered) kategorijomis (žr. diagramą žemiau):

Ar kas nors pasikeitė iki 2023 m.? Iš toliau pateiktos diagramos matyti, kad tik kelios pelaginės (jūrinės) buveinės pasiekė „geros“ būklės statusą, o dėl kitų buveinių būklės dar yra ką nuveikti. Kodėl šių buveinių būklė yra tokia bloga, nagrinėsime kituose straipsniuose.

Ką mes galime padaryti?

HELCOM ir kitos svarbios institucijos Baltijos jūros regione sprendžia tokias plataus masto problemas, kaip biologinės įvairovės nykimas ir aplinkos tarša. Tačiau mes taip pat galime atlikti svarbų vaidmenį, priimdami faktais grįstus sprendimus ir sekdami ekspediciją „Išsaugokime Baltiją”.

Štai keletas veiksmų, kuriuos galime lengvai įtraukti į savo kasdienybę:

• Priimkime žiniomis pagrįstus sprendimus. Pavyzdžiui, kokią žuvį pirkti. Lietuvos gamtos fondo parengtas Žuvies gidas (nuoroda) yra specialiai šiam tikslui sukurtas šaltinis. Jame galime sužinoti daugybę įdomių faktų apie tai, kurių žuvų populiacija mažėja arba didėja. Žinojimas juk dabar yra „ant bangos“, ir mums patinka žinoti!

• Ieškokime prekių ženklų, kurie teikia pirmenybę priegaudos mažinimui ir praktikuoja tvarią žvejybą. Dar vienas puikus žinių šaltinis yra interneto svetainė „Po bangom“ (nuoroda), kurioje galime rasti informacijos apie jūras ir vandenynus, jų svarbą ir būdus, kaip galime prisidėti prie jų apsaugos.

• Nepalikime jokių pėdsakų. Kai pagaliau atvyksime ilgai lauktų atostogų prie jūros ir nueisime į paplūdimį, išeidami išsineškime viską, ką atsinešėme. Atminkime, kad tai bendra erdvė, ir tai, kad nematome laukinių gyvūnų, nereiškia, kad jų nėra.

• Pasigrožėję, padėkime atgal. Jei vaikščiodami paplūdimyje, rasime kriauklių, moliuskų geldelių ar jūros gyvių, palikime juos ten, kur radome. Juk tai kažkieno namai! Jie gyvybiškai svarbūs jūros paukščiams ir bestuburiams kaip maisto ir jų buveinių statybinės medžiagos šaltiniai, todėl jei juos išnešime iš paplūdimio, jų paprasčiausiai liks mažiau.

Ir paskutinis punktas… kviečiame skaityti kitą straipsnį, kuriuo pasidalinsime po dviejų savaičių. Vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti pažeidžiamos ekosistemos labui – tai pasidomėti giliau ir pasisemti žinių iš patikimų šaltinių. Pažindami savo jūrą, būsite vienu žingsniu arčiau, kad ją apsaugotumėte ir galbūt padėsite tą padaryti kitiems. Būtent tai ir reiškia būti jūros išsaugojimo herojumi – kelti gėrio bangas!

Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą. Parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Taip pat kviečiame prisidėti prie ekspedicijos finansiškai ar savanoriška veikla, padedant pasiekti kuo daugiau žmonių. Kaip tai padaryti, rasite čia: https://savebaltic.eu/support/

Dėl savanorystės rašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:

Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  

Fabecook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea

Linkedin: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/

Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu

Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/

Parengta jūrų biologės Eloise M. K. Holmes

Straipsnyje naudoti šaltiniai: 

BSEP116A Biodiversity in the Baltic Sea, Executive Summary (helcom.fi)

helcom.fi/wp-content/uploads/2021/10/Baltic-Sea-Action-Plan-2021-update.pdf

Status-chapter.pdf (helcom.fi)