37 WEEK. LOVE IS LIKE THE SEA – IN ALL ITS FORMS
Nov. 27, 2024I fell in love—with every day, every step, and every moment spent on this expedition. For four months now, the sea has been my constant companion, a source of wonder that never ceases to amaze me. My heart raced as I set off on a hike along the seashore in Jūrmala after a brief break. The vastness of the sea overwhelmed me, leaving me breathless. My legs, thankfully, were calm, but my mind whirled with questions: What will life feel like when the expedition is over? How can we ensure that the sea continues to inspire and enchant for generations to come?
We stayed in Ragaciems, a charming little village with roots stretching back to the 16th century. Our host shared its rich history, including its connection to the cult classic Long Road in the Dunes (1980), starring Lithuanian actors Juozas Kisielius and Romualdas Ramanauskas. Drawn by curiosity, Dovilė and I visited the iconic filming location. Nine small fishermen’s huts lined the seashore, their walls adorned with fishing gear. As I stood there, surrounded by the atmosphere of the place, a story began to unfold in my mind. Maybe it was the nostalgia, the homesickness, or the sea itself, but I found my mind spinning its own script about friendship and love. Ah, that love—just like the sea, it comes in all forms.
The next overnight stay was more than 40 km away. We decided to split the kilometers, and I joined Dovilė for the first section. We set off earlier than usual since the days are short, and it starts to get dark early. The morning was perfect—I carried the sun on my shoulder, and the coast gleamed golden under its rays. Unfortunately, the beauty didn’t last long. The path veered inland to unpaved roads. The coast was inaccessible, so we waded through forest moss, brushed against sand and reeds, and scrambled over rocks. My legs were no longer calm—the old injury flared up again. Still, we hurried to the agreed meeting point, where Giedrius was supposed to meet us with lunch. He was delayed, so we didn’t waste time—we jumped into the sea to freshen up! After lunch, Giedrius continued the hike alone, while Dovilė and I set off together to find a new home for the night.
We stayed in a tiny house—a minimalist, compact space designed with thoughtful attention to every detail. It had just what we needed for sleeping, cooking, eating, and showering. The simplicity of the space sparked a meaningful conversation about mindful consumption. We agreed: it isn’t possessions that bring happiness but connection and purpose.
The next day’s destination was Roja, a quiet town on the Gulf of Riga. The hike itself passed uneventfully, but the evening brought a spectacular sunset. The sky turned a brilliant red, and I couldn’t help but pause to marvel at the fleeting beauty. That night, however, was restless. My leg pain kept me awake, and I longed for morning to come.
The new day arrived with rain and wind, but I didn’t let it dampen my spirits. As my friends slept, I carved out a moment for myself—meditation, breathing exercises, and a quiet thank-you for a new day. Then I prepared breakfast, packed thermoses for lunch, and organized our belongings before heading out again. While my friends continued hiking, I visited Roja beach, a well-maintained area with walking paths, benches, and playgrounds, all powered by wind and solar energy. Such a good example of sustainable living!
By midday, I reached our next stop—a unique campsite perched on the beach. The accommodations were extraordinary, including our own dugout. The space was like a time capsule, filled with relics of a bygone era: helmets with handwritten names, flasks, kerosene lamps, bunk beds, and even old telephone receivers. Every item seemed to hold a story, inviting us to wonder about the lives of those who had once used them.
When my friends returned—barefoot and windswept—they shared tales of an adventurous river crossing. We ended the day at a local café, warming up with a traditional Latvian dessert, Sklandrausis, and sharing impressions of the day before heading to bed.
The morning began with worry—I hadn’t been able to prepare a warm, hearty breakfast. We settled for fruit salad topped with yogurt and SOULEL’s Organic Sunset fruit and berry mix, gratefully supplied by our expedition partner.
Dovilė and I stayed at the campsite café for a few hours to work, as the internet connection was good. I had a lot of event organizing to do. Lithuania is now just a few hundred kilometers away. Soon, I’ll be able to hug my loved ones and share our experiences at the final events.
The map pointed us to Cape Kolka, where two seas—and two suns, sunrise and sunset—meet. It felt unreal. One sea was calm, the other stormy. Darkness and light, calm and chaos, good and evil—it was as if these forces danced here. Or maybe it was just my imagination.
We reached Ilva’s campsite by evening. The welcoming hostess shared her life story, and laughter filled the room as we relaxed in the sauna and plunged into the cold pond, leaving our worries behind.
Morning came with renewed energy. We thanked the heroes of the Baltic Sea and got back to work. Tired bodies demanded longer breaks, but we stayed on schedule. The weather and shoreline conditions changed daily, making each step a challenge.
On day 255 of the expedition, the winter hike began. Rain and snow fell like needles on our faces, and the gusty winds tested our strength. The sea returned treasures—Giedrius and Dovilė each found large amber pieces. But it also revealed a harsh reality: along one stretch, we found three dead seals. We reported the coordinates and photos to the Latvian Nature Conservation Agency. They informed us that seals often die trapped in fishing nets. The circumstances of these particular deaths are still under investigation.
The expedition will soon end, as will these weekly blogs. But what comes next? We’ll share how we did, the challenges we faced, and the results of our journey during events in Palanga, Klaipėda, and Vilnius.
Hiker Edita
On November 30 we are coming back to Lithuania and invite you to join the hike of the final stretch of the expedition from Palanga to Klaipėda. Follow the link on Facebook for more: https://fb.me/e/2G9eFmVrd
SAVE THE DATES FOR THE UPCOMING EVENTS:
December 1, 2024 Expedition Welcome Event on the terrace of Klaipėda Concert Hall in the park. Link to the Facebook event: https://fb.me/e/i18ZXIt1j
December 6, 2024 Expedition Closing Event “We’re Back. What’s Next?” at the Lithuanian Exhibition and Congress Centre LITEXPO. Link to the Facebook event: https://fb.me/e/aI87yv1HT
You could also find the information about the events on our website: https://savebaltic.eu/news/#events
Become a Baltic Sea Hero and support the expedition: https://savebaltic.eu/support/
Follow us on social media and explore more about the Baltic Sea here:
Facebook: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Instagram: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
_________________________________________________________________________________________
37 SAVAITĖ. MEILĖ KAIP JŪRA – VISOKIA
Aš įsimylėjau. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, praleistą ekspedicijos kelyje. Ir taip jau keturi mėnesiai, diena iš dienos vis naujos mano meilės jūrai patirtys. Stipriai plakė širdis, kai po pertraukos leidausi į žygį palei gražuolę jūros pakrantę Jūrmaloje. Rodos, net kvėpuoti buvau užmiršusi nuo tos svaiginančios jūros begalybės. Ir kojos, ačiū dievui, buvo ramios. O galvoje sukosi mintys – kas toliau, kai ekspedicija baigsis? Ką dar galime padaryti, kad jūra džiugintų mus dar ne vieną šimtmetį?
Apsistojome jaukiame mažame kaimelyje Ragaciems ir iš šeimininko sužinojome, kad vietovė ypatinga. Tai viena iš seniausių Baltijos jūros gyvenviečių, menančių XVI amžių. Turistus traukia vieta prie jūros, kur 1980 m. buvo filmuojamas kultinis septynių serijų Rygos kino studijos filmas „Ilga kelionė per kopas“. Filme vaidino du lietuvių aktoriai – Juozas Kisielius ir Romualdas Ramanauskas. Išlydėjusios Giedrių ir smalsumo vedamos su Dovile aplankome šitą vietą. Ant jūros kranto stovėjo devyni mažučiai mediniai žvejų namukai, apkabinėti žvejybos reikmenimis. Pagal filmo siužetą čia vystėsi meilės istorija, ir gal vietovės atmosfera, gal namų ilgesys, gal jūra įkvėpė, bet nejučia mano mintys ėmė sukti savo scenarijų apie draugystę ir meilę. Eh, ta meilė… kaip ir jūra – visokia.
Sekantis nakvynės taškas už daugiau kaip 40 km. Nusprendžiame pasidalinti kilometrus ir į pirmą atkarpą leidžiuosi su Dovile. Išėjome anksčiau nei įprastai, ilgas maršrutas ir temti pradeda anksti. Rytas puikus, saulę nešiausi ant peties, pakrantė nuo spindulių atrodė auksinė. Neilgai, deja. Prasidėjo nepramintų kelių atkarpa – pakrante eiti nebuvo galimybių, bridome miško samanomis, glostėme smilgas ir nendres, lipome akmenimis. Ir… Mano kojos nebebuvo ramios. Buvusi kojos trauma vėl priminė apie save, bet skubėjome į sutartą susitikimo vietą, kur Giedrius mūsų lauks su pietumis. Atėjome laiku, o Giedrius kažkur įklimpo, tad vėlavo. Veltui laiko neleidžiame – šokame į jūrą atsigaivinti! Po pietų likusią žygio atkarpą Giedrius tęsė vienas, o moteriška komanda leidomės ieškoti naujų namų.
Išbandyti ryžomės ,,tiny living“ gyvenimo būdą. Tai mažas namelis, kuriame visko yra tik tiek, kiek reikia. Čia apgalvota iki smulkmenų miego, valgio gaminimo ir valgymo, nusiprausimo vieta, dekoro elementai. Jaukioje, daiktais neapkrautoje erdvėje diskutavome apie atsakingą ir sąmoningą vartojimą. Juk laimę teikia ne daiktai, o bendrystė.
Sekančios dienos kryptis – Roja, miestelis Rygos įlankos pakrantėje. Diena niekuo ypatinga, o štai vakare besileisdama saulė nustebino nuspalvinusi raudoniu dangų. Žiūrėjau į dangų ir dėkojau už tokį grožį. Naktis. Nerami ir ilga kaip niekada. Skaudėjo koją iki beprotybės. Laukiau ryto. Ir rytas išaušo. Vėjuotas, su lietumi. Bet nuotaikos tai negadina ir kol bičiuliai miega, skubu akimirkai sau – ryto meditacija, kvėpavimo mankšta ir padėka naujai dienai. Tuomet paruošiu pusryčius, sudedu į termosus pietus, pakuojamės daiktus ir judam pirmyn. Bičiuliai į žygį, aš naujų namų link. Pakeliui aplankau Roja paplūdimį. Čia įrengti pėsčiųjų takai, suoliukai, žaidimų aikštelės ir visa erdvė apšviesta naudojant alternatyvią vėjo ir saulės energiją. Puikus pavyzdys.
Apie pietus aš jau naujoje vietoje. Pirmas įspūdis – įdomu, netikėta. Kempingas ant paties jūros kranto, daug įvairių laivų, mašinų, bačkų. Ir visuose statiniuose galima apsigyventi. Tačiau mūsų nakvynės vieta dar įdomesnė – tai žeminė! Rodos, čia sustojo laikas. Kiekvienas esantis žeminėje daiktas – šalmas su užrašytu jį nešiojusio vyro vardu ir pavarde, gertuvė, telefonas, žibalinė lempa, peiliai, šoviniai, gultai, stalas – pasakojo istoriją, kurios mes nežinom. Ir tuomet susimąsčiau, o kokią istoriją eidami pėsčiomis aplink Baltijos jūrą kuriame mes? Ir negaliu patikėti savo akimis – nugairintais veidais mano bičiuliai grįžta basomis! O istorija tokia, kad reikėjo perbristi upę! Sušilti pavyksta vietos kavinėje, kur paragaujame latvių tradicinio deserto – Sklandrausio. Dar aptariame ekspedicijos baigiamųjų renginių organizavimo klausimus, pasidaliname dienos įspūdžiais ir einame miegoti.
Rytas prasideda su rūpesčiu dėl pusryčių, nes neturiu galimybės nieko šilto ir gardaus pagaminti. Valgome vaisių salotas, pagardintas jogurtu ir SOULEL ekologišku vaisių ir uogų mišiniu Organic Sunset. Esame dėkingi už šiuos papildus ekspedicijos partneriui.
Keliom valandom liekame su Dovile padirbėti kempingo kavinukėje, nes čia geras interneto ryšys. Turiu daug reikalų dėl renginių organizavimo. Liko vos keli šimtai kilometrų iki Lietuvos. Jau greitai galėsiu apkabinti savo artimuosius. Jau greitai pasidalinsime patirtimis ir rezultatais baigiamuosiuose renginiuose.
Laikas bėga, reikia judėti. Žemėlapyje pažymėta lankytina vieta – Kolkos ragas. Nedvejojame ir lekiame ten, kur susitinka dvi jūros ir dvi saulės. Neįtikėtina vieta, kažkoks nerealumo jausmas. Priešingybių jūra – viena jūra rami, kita – audringa. Tarsi čia savo šokį šoktų tamsa ir šviesa, gėris ir blogis, ramybė ir nerimas. O gal tik aš taip jaučiuosi? Gerai, kad laukia poilsio diena ir bus galima viską susidėlioti savo mintyse.
Atvykstame į kempingą pas Ilvą. Svetinga ir rūpestinga šeimininkė pasidalino savo gyvenimo istorija ir kempingo įgyvendinimo idėja. Buvo įdomu klausytis ir dar smagiau daug juoktis. Vakare visus rūpesčius palikome pirtyje ir šaltame prūdo vandenyje.
Ryte pasidžiaugiame, dėkojame Baltijos jūros herojams ir sėdame darbuotis. Jaučiame nuovargį, kūnai prašo vis ilgesnių poilsio pertraukų, bet laikomės grafiko ir kantriai tęsiame žygį. Oro sąlygos, jūros pakrantė keičiasi kasdien, o paskutiniai žygių metrai tampa tikru iššūkiu. 255 ekspedicijos dieną prasidėjo naujas etapas – žiemiškas žygis. Veido odą tarsi adatomis bado lietaus ir sniego lašai, gūsingas vėjas bando žygeivių jėgas. O jūra atsidėkodama už pastangas dovanoja savo turtus – Giedrius su Dovile randa po didelį gintarą. Jūra parodė ir kitą „dovaną“ – kelių kilometrų atkarpoje buvo rasti net trys negyvi ruoniai. Žygeiviai pranešė koordinates ir nusiuntė nuotraukas Latvijos Gamtos apsaugos agentūrai ir paprašė suteikti informacijos apie ruonių mirties aplinkybes. Gavome atsakymą, kad ruoniai dažniausiai žūsta įsipainioję žvejybiniuose tinkluose. Rastų ruonių mirties aplinkybės tiriamos ir įdomu bus gauti iš agentūros tikslesnę informaciją.
Ekspedicija netrukus baigsis. Baigsis ir savaitraščių ciklas. Sugrįšime. O kas toliau? Apie tai, kaip mums sekėsi, kokius iššūkius patyrėme, kokių rezultatų sulaukėme dalinsimės renginių metu Palangoje, Klaipėdoje ir Vilniuje.
Žygeivė Edita
LAPKRIČIO 30 d. grįžtame į Lietuvą ir kviečiame prisijungti paskutinei atkarpai iš Palangos į Klaipėdą. Daugiau informacijos apie renginį čia: https://fb.me/e/2G9eFmVrd
Kviečiame dalyvauti ir kituose ekspedicijos sugrįžtuvių renginiuose:
Gruodžio 1 d. 12 val. Ekspedicijos sutikimas Klaipėdos koncertų salės terasoje parke
Daugiau apie renginį: https://fb.me/e/i18ZXIt1j
Gruodžio 6 d. Ekspedicijos baigiamasis renginys „Sugrįžome. O kas toliau?“
Daugiau apie renginį: https://fb.me/e/aI87yv1HT
Informaciją apie renginius galite rasti ir mūsų svetainėje: https://savebaltic.eu/news/#events
Padėkite mums ir toliau skleisti žinią apie Baltijos jūros išsaugojimo svarbą, įsigydami BALTIJOS JŪROS HEROJAUS BILIETĄ: https://savebaltic.eu/support/
Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/