WEEK 30. EDITA’S FIRST TIMES, ARRIVAL OF A NEW MEMBER AND WHAT IS USUALLY LEFT BEHIND THE SCENES

I’ve been on this expedition for over two months now, and this is my first weekly article. Wow – my first time! There have been a lot of firsts for me here, so this time it’s about just that: firsts.

It just so happens that when I joined the expedition, everything has turned upside down for me. I came with a full heart, ready to hike and spread the message about the state of the Baltic Sea and how to protect it. But due to an injury, I’m not hiking. Instead, I quietly circle various sites, collecting impressions. I told myself I wouldn’t drive the bus – I’d never driven such a large vehicle before, and I was terrified. But here I am, driving day after day, finding accommodations for the team, shopping for groceries, fueling up, and traveling miles. At home, I didn’t cook much, nor did I ever really enjoy the kitchen. Now, I’ve made over 100 different vegetarian dishes! In short, I’m the behind-the-scenes person on this expedition. But as Giedrius reminds me, I’m doing important work, enabling the hikers to carry out their mission.

We started our week with a “day off” in a house surrounded by forest and sea. In Finland, it’s common for every house to have a sauna, but we were still delighted. It was so nice to relax in the warmth, both body and mind. The peaceful surroundings allowed me to soak in the silence, enjoy the red sunset, breathe in the fresh forest air, and commune with nature – the trees, the playful roe deer, squirrels, and even a fox flashing his fluffy tail. Meanwhile, Giedrius was handling the expedition’s affairs, and Dovilė was working on the last week’s article.

The next morning was slow, even though we had a clear agenda. Giedrius usually rises at 5 a.m. for exercise or computer work, and I’m up around 6 a. m. for my breathing exercises and a walk on the dewy grass. Breakfast is at 8:30, so I’m usually in the kitchen by 7. We have a small ritual – starting meals with thanks and a wish for a good day. But that day was different: we all ate breakfast separately for the first time. It felt strange, uncomfortable, like something was missing – probably the sense of togetherness. Used to caring for each other, we missed that shared experience.

Later, I had to run to the store for supplies, and as I returned, I stopped by the sea. Another first – I swam with a view of a church, cemetery, and small boat marina. I shared the experience with my daughter, and it was wonderful to hear her voice and stories about my grandchild.

Another day, another morning, this one misty and windy. Giedrius and Dovilė set out on their hikes, and I was left with my routine: tidying the house, preparing food, packing up, and getting behind the wheel again. This time, I found myself at a market, returning with honey, homemade bread, and eggs. My next stop was Art House Pilvilinna near the campsite where we were staying. The Art House was closed for the season, but I peeked around – bright, colorful, playful. The campsite was celebrating the end of the season and was lively with local musicians, sizzling sausages, and laughing children. Giedrius and Dovilė returned with cranberries and a kettle they found on the way.  We now use almost daily. We mixed the cranberries with honey, creating our own little vitamin bomb for the mornings. Another first – Dovilė’s hiking shoes gave out. We laughed at first, but it was a serious problem. Finally, the top of the evening – fireworks. Impressive, though bittersweet, as the remnants fell straight  into the sea.

A new day. The same morning routine. After wishing Giedrius and Dovilė a good hike, I say goodbye for a short while. We are all looking forward to having Ieva join the team. I have a bit of time, so how about a swim. A moment later, I’m bobbing on the waves with a swan, the wind is blowing the sea and dispersing the fog. Amazing. I quickly get everything together and go to meet Ieva. Although tired after the long journey here (two planes, four train changes and one bus) but with a smile and full of euphoria, Ieva says ‘hello’ and gets a ‘warm-up’, as we have to go shopping. We have a few rules that we follow – we use our own reusable bags, prefer weighed rather than packaged products where possible, and only vegetarian food. The next “warm-up” is our new home. It was a small house on the rocks. Cold water only from outside, heated by a heater, mini electric stove, three beds. So it will be lucky or unlucky for someone to sleep on the floor. Because there are four of us! This happiness was for Dovilė. There was no shower there, but the solution was the sauna.

The next day brought another first frost, tickling my bare feet. We were grateful as 18 Baltic Sea heroes will be travelling together all week. Giedrius and Ieva were off hiking, while Dovilė and I continued with our routines. I felt an inexplicable anxiety but pushed forward. And there was another first time, as we stayed in an old bank! Our room was even called “The Money Room.” No kitchen, only two beds. The sauna became a sleeping spot for Dovilė, while Giedrius made do with the vestibule. Another surprise was that the electricity had gone out in the morning and the hikers set off with only “dry rations”.

As the week went on, my anxiety grew and I have no explanation for that. Dovilė and I ventured to Finland’s oldest city, Turku, in search of new hiking boots for her. Founded in 1229 on the banks of the River Aura, which flows into the Baltic Sea, the city has a population of around 300 000. On the way, we explored the cliffs and took a dip in the sea. Navigating the city was a challenge, but the local drivers were patient. After much searching, we finally found a pair of shoes (it’s really difficult to find shoes in Dovilė’s size, as she wears size 35), though we’d later see how they fared on the trails. That evening, we reunited with the hikers in a cozy house filled with warmth and childhood memories. The hostess is a grandmother like me, so the conversation quickly turns to grandchildren and the joy of having them. As I leave, I gratefully share my morning porridge of oats and fruit and we exchange warm wishes.

Later in the week, we were joined by representatives of the Aurajokisaatio and Centrum Balticum Foundation organisations and interviewed by local journalists from the TS Turun Sanomat newspaper, which has a readership of around 70 000. As for me, I continued collecting impressions. This time, I visited the Valley of the Troll Mummies in Naantali, where the world of Tove Jansson’s characters is brought to life. It felt like stepping into a storybook – colorful houses, forest mazes, witches’ brews, and even a glimpse of the Finnish President’s summer residence. The Moomins, with their simple wisdom, remind us that everyone has the right to be themselves, but no one should think only of themselves.

The Baltic Sea needs that same kind of care and attention. Let’s make time for it. By making small changes in our environment, we can create something miraculous. Join us – be a hero for the Baltic Sea.

Hiker Edita

You are welcome to join the expedition “Save The Baltic Sea“ and hike together or be volunteer. Write us an email: info@savebaltic.eu

Become a Baltic Sea hero and hike with us virtually by getting a Baltic Sea hero ticket: https://www.facebook.com/share/yCZDVHboSCdJX6fQ/

Find in the link below on how to support the expedition: https://savebaltic.eu/support/

Follow us on social media and get informed on how we are doing! You can also explore more about the Baltic Sea there: 
Instagram: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSe
LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Website: https://savebaltic.eu

_________________________________________________________________________________________

30 SAVAITĖ. EDITOS PIRMIEJI KARTAI, KOMANDOS PASIPILDYMAS IR TAI, KAS DAŽNIAUSIAI LIEKA UŽ KADRO

Jau daugiau kaip du mėnesiai aš esu ekspedicijoje ir tai pirmasis mano savaitraštis. Oho – pirmas kartas! Čia pirmų kartų būna daug. Bent jau man. Tad šį kartą apie tuos pirmus kartus.

Taip jau susiklostė, kad viskas man šiuo laikotarpiu apsivertė aukštyn kojom. Visa širdimi troškau žygiuoti ir nešti žinutę apie Baltijos jūros būklę bei jos išsaugojimo galimybes – nežygiuoju dėl traumos, tik ramiai sau sukinėju ratus po įvairias lankytinas vietas ir renku įspūdžius. Sakiau sau, kad jau to autobusiuko vairo į rankas neimsiu, nes niekada tokios didelės mašinos nevairavau, bijau – prašom, dieną iš dienos vairuoju, vis kitus namus mums surandu, važiuoju į parduotuvę parūpinti maisto produktų, užpilti degalų ir taip suku kilometrus. Namie tiek maisto negamindavau ir su virtuve nedraugavau – ką jūs manot, jau daugiau kaip 100 skirtingų vegetariškų patiekalų pagaminau! Žodžiu, šitoje ekspedicijoje esu žmogus už kadro, bet kaip Giedrius sako, atlieku svarbų darbą – sudarau sąlygas žygeiviams vykdyti misiją.

Taigi, savo savaitę pradėjome nuo ,,išeiginės“ dienos. Apsistojome name miško ir jūros apsuptyje. Suomijoje jau nestebina, kad kiekviename name yra pirtis, bet apsidžiaugėme. Labai malonu pailsinti kūną, protą jaukioje šilumoje. Aplinka leido mėgautis tylos akimirkomis, raudonu saulėlydžiu, godžiai į save gėriau kiekvieną tyro oro gurkšnį miške, glaudžiausi prie medžių, kalbinau juos, stebėjau su šypsena žaismingas miško šeimininkes stirnas, voveres, net lapė pasipuikavo savo pūsta uodega. Giedrius tuo tarpu derino ekspedicijos reikalus, o Dovilė ,,laužė“ savo smegenis rašydama savaitraštį.

Sekantį rytą niekur neskubėjome, nors dienotvarkė mūsų labai aiški. Paprastai Giedrius keliasi penktą valandą ryto ir eina daryti savo mankštos arba dirba prie kompiuterio. Aš keliuosi apie šeštą, darau kvėpavimo mankštą, vaikštau rasota žole. Pusryčiaujame pusę aštuonių, tad suktis virtuvėje pradedu septintą. Turime gražų ritualą – valgyti pradedame nuo padėkos ir skalsos palinkėjimo. O tada jau visi kiti reikalai. Tačiau tą dieną buvo pirmas kartas kai pusryčiais rūpinomės kiekvienas sau. Buvo keista, nejauku, kažko trūko. Greičiausiai to bendrystės jausmo trūko. Pripratome jau vienas kitu rūpintis ir gera, kai turi kuo dalintis. O kad turėčiau kuo dalintis, pagaminti ką nors gardaus pietums, reikėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Mažoje vietinėje parduotuvėlėje radau viską, ko reikėjo ir mintyse jau sukosi chačiapurio bei sveikuoliškų sausainių receptai. Grįždama dar užsukau pasisveikinti su jūra. Ir čia dar vienas pirmas kartas – maudausi jūroje, o man prieš akis bažnyčia su kapinėmis ir šalia mažų laivelių prieplauka. Įspūdžiais dalinuosi su dukra, malonu išgirsti jos balsą ir pasakojimus apie anūkėlį.

Ir vėl išaušta rytas, dar kitas rytas. Jau rytai nukloti rūko skraiste, drėgna, sparčiai vėsta. Giedrius su Dovile išeina į suplanuotus dienos žygius, o aš lieku su ta pačia dienos rutina – namų, kuriuose nakvojome sutvarkymas, maisto produktų į šaldymo dėžę susidėjimas, likusių daiktų surinkimas ir rankose vairas. Smalsu kur nuves naujas kelias. Ir štai – aš vykstu į turgų! Radau daugiau nei reikėjo – pirkinių krepšyje ir medus, ir naminė duona, ir naminiai kiaušiniai. Sekanti stotelė – kempingas ir menų namas Art House Pilvilinna. Deja, menų namas buvo jau uždarytas, nebe sezonas. Bet aš smalsi, namą apžiūrėjau – ryškus, spalvingas, žaismingas. O kempingas ant jūros kranto pasirodo švęs sezono pabaigą. Vakarop renkasi žmonės, groja vietiniai muzikantai, čirška dešrelės, krykštauja vaikai. Grįžta ir Giedrius su Dovile nešdami lauktuves – rado virdulį, kurį naudojame dabar kasdien arbatai užplikyti, ir spanguolių, kurias sumaišėme su medumi. Dabar rytais gersime ne tik gerąsias bakterijas, bet ir vitaminų bombos šaukštelį suvalgysime. Ir vėl pirmas kartas! Dovilė tokia aistringa žygeivė, kad batų padai prakiuro. Iš pradžių juokėmės, bet tai rimta problema. Galiausiai vakaro topas – fejerverkai. Įspūdinga, bet liūdna, nes fejerverkų likučiai nukrito tiesiai į jūrą.

Nauja diena. Ta pati ryto rutina. Ramių kojų palinkėjus trumpam atsisveikinu su Giedriumi ir Dovile. Visi laukime, nes prie komandos prisijungs Ieva. Turiu truputį laiko, tad kaip be maudynių. Akimirka kita ir ant bangų aš supuosi su gulbe, vėjas kedena jūrą ir sklaido rūką. Nuostabu. Greitai viską susižiūriu ir lekiu sutikti Ievos. Nors ir pavargusi po ilgos kelionės pas mus – du lėktuvų, keturi traukinių persėdimai ir vienas autobusas – bet pasipuošusi šypsena ir kupina euforijos Ieva ištaria ,,labas“ ir gauna ,,apšilimą“. Reikia apsipirkti. Turime keletą taisyklių, kurių laikomės – naudojam savo daugkartinius krepšius, pagal galimybes pirmenybė sveriamiems, o ne supakuotiems produktams ir tik vegetariškas maistas. Kitas ,,apšilimas“ – nauji namai. Tai buvo mažutis namelis ant akmeninių uolų. Šaltas vanduo tik iš lauko, šildomės šildytuvu, mini elektrinė viryklė, trys lovos. Tad laimė ar nelaimė bus kažkam miegoti ant grindų. Nes mūsų jau keturi! Šita laimė teko Dovilei. Dušo nėra, bet sprendimas – pirtis.

Rytas nustebino pirma šalna ir mano basas kojas pakuteno smagiai. Kupini dėkingumo, nes visą savaitę kartu keliaus 18 Baltijos jūros herojų, leidžiamės į kelią. Giedrius su Ieva į žygį, aš su Dovile liekame buitinėje rutinoje. Jaučiu nepaaiškinamą nerimą. Bet reikia judėti pirmyn. Ir vėl pirmas kartas – mes apsistojome banke! Net kambarys vadinosi pinigų kambariu! O ten kambarys su dviem lovomis, pirtis, virtuvės nėra. Tad vėl metam burtus kaip miegosim. Giedriui teko galvą guldyti priepirtyje, o Dovilė miegojo pirtyje. Dar viena staigmena – ryte dingusi elektra ir žygeiviai į kelią leidžiasi tik su ,,sausu daviniu“.

Savaitė įsibėgėja, mano nerimas vis kyla, o paaiškinimo neturiu. Su Dovile leidžiamės į naujų jai žygio batų paiešką. Vykstame į seniausią Suomijos miestą, buvusią sostinę Turku. Miestas įkurtas 1229 m. prie Auros upės, kuri įteka į Baltijos jūrą, gyvena apie 300 tūkst. gyventojų. Pakeliui apžiūrime uolas, išsimaudome jūroje. Miestas didelis, vairavimo ypatumai kartais man nesuprantami, tad pasiklydau ne kartą, bet vietiniai vairuotojai labai supratingi ir kultūringi. Galiausiai randame prekybos centrą, panašumu į lietuvišką Akropolį. Įtampa kyla, nes Dovilės dydžio – 35 dydžio – žygio batų nerandame. Galiausiai batus ,,iš bėdos“ nusiperkame, bet kaip jie nešios Dovilę kelyje sužinosime vėliau. Vakare žygeivius su vakariene sutinkame jaukiuose močiutės namuose, pripildytuose jaukumo, rūpestingumo, grožio, vaikystės prisiminimų. Šeimininkė, kaip ir aš, močiutė, tad pokalbis greitai pasisuka apie anūkus ir džiaugsmą juos turėti. Išvykdama su dėkingumu pasidalinu rytine avižų su vaisias koše ir apsikeičiame nuoširdžiais palinkėjimais.

Prie mūsų komandos dienos žygiui prisijungė Aurajokisaatio ir Centrum Balticum Foundation organizacijų atstovai ir interviu pakvietė vietos žurnalistai iš TS Turun Sanomat laikraščio, kuris pasiekia apie 70 tūkst. skaitytojų. O aš tęsiu įspūdžių rinkimo kelionę. Šį kartą į Trolių Mumių slėnį Naantalyje. Baltijos jūros apsuptoje saloje atkurtas Tuvės Janson knygos herojų mumių pasaulis. Čia viskas kaip knygoje – spalvingi namai, miško labirintai, kuriuose raganos verda savo viralus, policijos areštinė, o pro žiūroną ant uolos galima pamatyti Suomijos prezidento vasaros rezidenciją. Mumiai – pasakiškos būtybės, gyvenančios žmogišką gyvenimą. Ir stebuklai, pagal trolius, gali būti tik su viena sąlyga – kiekvienas turi teisę būti savimi, bet niekas neturi teisės galvoti tik apie save.

Baltijos jūrai taip pat reikia mūsų dėmesio ir rūpesčio. Raskime tam laiko. Darykime mažus pokyčius savo aplinkoje ir kartu sukursime stebuklą. Prisijunk prie Baltijos jūros herojų.

Edita

Ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ kviečia jungtis ir pažygiuoti kartu aplink Baltijos jūrą arba prisidėti savanoriška veikla. Norėdami prisijungti, parašykite el. paštu: info@savebaltic.eu

Būkite Baltijos jūros herojais ir žygiuokite su mumis virtualiai įsigydami Baltijos jūros herojaus bilietą: https://www.facebook.com/share/yCZDVHboSCdJX6fQ/

Prisidėti finansiškai galite tiesiogiai čia: https://savebaltic.eu/support/

Sekite ekspedicijos naujienas soc. medijose:
Instagram paskyra: https://www.instagram.com/save.the.baltic.sea/  
Facebook paskyra: https://www.facebook.com/SaveTheBalticSea
Linkedin: https://www.linkedin.com/company/save-the-baltic-sea/
Ekspedicijos internetinis puslapis: https://savebaltic.eu
Ekspedicijos skiltis informacinio partnerio DELFI platformoje: https://www.delfi.lt/multimedija/issaugokime-baltija/