WEEK 22. CHANGES AFTER CHANGES, HIKING DIFFICULTIES AND HIKERS PERFORMANCE IN THE CIRCUS

The week starts with change. First, a change of location – like many other campers, cyclists, and travelers we’ve seen, we’re finally heading off. Our destination: around the Baltic Sea, covering another 2800 km through Sweden, Finland, Estonia, and Latvia, before finally reaching Lithuania.

We soon realize that it’s a good two-hour drive to the next campsite, where we’ll stay for three days before meeting “Vyrų Kalvė Akademija.” We’ve been stationary for quite a while. “Is there anything interesting on the way?” asks Giedrius as we start driving. I start googling and find out that Skuleskogen National Park is not far away, with one of the walking trails being just 14.5 km. On an expedition, we must be prepared for the unexpected, including spontaneous hikes. The trail is up and down, over roots and rocks. Later, we have to climb and descend slightly steeper slopes. We soon realize that kilometers in the mountains can’t be covered as quickly as on the plains. But the views of nature, the boulder trapped between the rocks, the gorge, and the Baltic Sea from the mountain top were well worth the challenge.

The Nordmaling campsite is our last chance to access the Baltic Sea for the next ten days, as the Swedish E4 motorway will separate our planned route from the sea. We dive in – once you get in even a few meters from the shore, the waves lap at your knees. We spend the next three days in front of our computer screens, anticipating that we won’t have time for that in the coming week after joining “Vyrų Kalvė Akademija.” As the day of the meeting approaches, we feel two things: we worry our daily routine will be disrupted, but we also look forward to it.

And here we are in Umeå, and our duo has grown! Together with the guys from “Vyrų Kalvė Akademija,” 15-18-year-old teenagers, Edita has joined the team of hikers and decided to go all the way to Lithuania with the expedition. We are happy to resume hiking the planned daily routes. However, the first day of hiking “baptized” the new hikers: while trudging along flooded roads, Edita sprained her leg, and some of the “Vyrų Kalvė Akademija” guys decided to save their strength and treat their blisters on the second day. By the third day, the number of hikers had dwindled, and by the fourth day, it was just the two of us: Giedrius and me.

But hiking is only one of the goals of “Vyrų Kalvė Akademija.” The participants independently raised funds to get to Sweden and back, planned food and accommodation, carried out various tasks assigned by their leaders, looked for new partners and hikers, and organized events to spread the message of the expedition. After the first event failed to attract a large audience (despite the guys visiting the local retirement home, talking to and inviting people they met on the streets, and promoting the event on social media), the next days saw a new strategy: when a circus came to town, they agreed to help clean up after the show in exchange for sharing the expedition’s message at the beginning. This unexpected addition to the circus program surprised the audience and piqued their interest in the initiative.

Although we have spent this week away from the sea, we will return to it tomorrow with new ideas, discoveries, inspiration, creativity, and determination, as well as with a new team member, Edita. How and where we’ll go from here – find out in our next week’s post.

By hiker Dovilė

LT:

22 EKSPEDICIJOS SAVAITĖ. POKYČIAI PO POKYČIŲ, ŽYGIAVIMO SUNKUMAI IR ŽYGEIVIŲ PASIRODYMAI CIRKE

Savaitė prasideda nuo pokyčių. Visų pirma, nuo vietos pakeitimo – galų gale ir mes tampame vieni iš tų daugybės matytų kemperių, dviratininkų ir kitų keliautojų, išsiruošusių tik jiems žinoma kryptimi. Mūsų kryptis: aplink Baltijos jūrą dar 2800 km per likusias Baltijos jūros skalaujamų krantų šalis: Švediją, Suomiją, Estiją ir Latviją kol galiausiai pasieksime Lietuvą.

Negreitai susivokiame, kad iki sekančio kempingo, kuriame apsistosime trims dienoms prieš susitikdami su „Vyrų Kalvės Akademijos“ vaikinais, yra geras kelio galas – apie dvi valandas, nes juk vienoje vietoje užsibuvome gana ilgai. „Gal yra kas įdomaus pakeliui?“, klausia Giedrius mums jau pradėjus važiuoti. Visai netoli yra Skuleskogen nacionalinis parkas, kuriame vienas iš pasivaikščiojimo takų – vos 14,5 km. Ekspedicijoje turime būti pasiruošę netikėtumams, tarp jų – ir netikėtiems žygiams. Takas kalniukais, tai žemyn, tai aukštyn, per šaknis ir uolas. Vėliau jau tenka kopti ir leistis kiek statesniais šlaitais. Greitai suprantame, kad kalnais tie kilometrai taip greitai neįveikiami kaip lygumoje. Tačiau atsivėrę gamtos vaizdai – tarp uolų įstrigęs riedulys, tarpeklis ir nuo pačios kalno viršūnės atsivėrusi Baltijos jūros – šio iššūkio buvo verti.

Nordmaling kempinge – paskutinis šansas įbristi į Baltijos jūrą per visas kitas ateinančias dešimt dienų, nes toliau mūsų suplanuotą maršrutą nuo jūros atskirs Švedijos E4 autostrada. Įbristi – nes įsibridus ir paėjus net keliolika metrų nuo kranto bangos teskalauja kelius. Tris sekančias dienas praleidžiame prie kompiuterių ekranų, nes nujaučiame, kad ateinančią savaitę prisijungus „Vyrų Kalvės Akademijai“ tam laiko nerasime. Artėjant susitikimo dienai kyla dvejopi jausmai – ir nerimaujame, jog bus sudrumsta mūsų kasdienybė, bet tuo pačiu kaip tik to ir laukiame. Ir štai mums atvykus į Umeå mūsų duetas pasipildė! Kartu su „Vyrų Kalvės Akademijos“ vaikinais, 15-18 metų jaunuoliais, atvyko ir prie žygeivių komandos prisijungė Edita, kuri pasiryžo su ekspedicija keliauti iki pat Lietuvos. Džiaugiamės vėl galėdami žygiuoti suplanuotus dienos maršrutus. Tačiau jau pirma žygio diena savotiškai „pakrikštijo“ naujus žygeivius: kol klampojome apsemtais keliais Edita pasitempė koją, o keli „Vyrų Kalvės“ vaikinai jau antrą dieną nusprendė pataupyti jėgas ir gydytis ant kojų atsiradusias nuospaudas. Trečią dieną žygeivių gretos visai sumažėjo, o ketvirtą ėjome tik dviese – aš ir Giedrius. Tačiau žygiavimas – tai tik vienas iš „Vyrų Kalvės“ užsibrėžtų tikslų. Jie taip pat savarankiškai ieškojo lėšų, kad galėtų atvykti į Švediją bei grįžti namo, planavo maisto ruošą ir nakvynes, vykdė įvairiausias vadovų suplanuotas užduotis, ieškojo naujų partnerių ir žygeivių bei organizavo renginius, kurie padėjo ekspedicijos žinutei pasiekti dar daugiau žmonių. Į pirmąjį renginį nepavykus pritraukti labai didelio skaičiaus žiūrovų (nors vaikinai ėjo ir į vietinius senelių namus, kalbino ir kvietė gatvėse sutiktus žmonės, kėlė renginio informaciją socialiniuose tinkluose), kitas dienas vaikinai patys atėjo pas savo auditoriją – į miestelį atvykus cirkui, jie susitarė, kad mainais už pagalbą tvarkytis po cirko pasirodymo, jie galėtų pasidalinti ekspedicijos žinute renginio pradžioje. Toks netikėtas cirko programos pasikeitimas tikrai nustebino publiką bei paskatino plačiau pasidomėti apie iniciatyvą.

Nors šią savaitę praleidome atsiskyrę nuo jūros, tačiau jau rytoj prie jos grįžtame iš su „Vyrų Kalvės Akademija“ praleisto laiko pasisėmę naujų minčių, atradimų, įkvėpimo, kūrybiškumo ir ryžto, taip pat ir papildę komandos sudėtį. O kaip ir kur žygiuosime toliau – jau kitos savaitės įraše.

Žygeivė Dovilė